Vienas trilijonas eurų investuoti į Europos ateitį: ES biudžeto sistema 2014–2020 m

Šiandien (lapkričio 19 d.) Europos Parlamentas balsavo už ES daugiametę finansinę programą (DFP) 2014–2020 metams. EP pritarimas atveria kelią galutiniam Tarybos patvirtinimui artimiausiomis savaitėmis. Dvejus su puse metų trukusios intensyvios derybos, kai 29 m. birželio 2011 d. Komisija pateikė savo pasiūlymus, baigėsi.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso pasveikino šiandienos balsavimą: „Tai puiki diena Europai. Europos Parlamentas suteikė galutinį palaiminimą Europos biudžetui 2014–2020 m., taip sėkmingai užbaigdamas ilgas derybas. Dabar Taryba gali 1–2014 m. Europos Sąjunga investuos beveik 2020 trilijoną eurų į augimą ir darbo vietų kūrimą Visas Maršalo planas savo laiku Mūsų modernus, į ateitį orientuotas biudžetas gali iš tikrųjų pakeisti žmonių gyvenimus krizė, finansinė parama esantiems žemiau skurdo ribos arba ieškantiems darbo, investicijų galimybės mažoms įmonėms ir pagalba vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams. Europa yra sprendimo dalis“.

Žiūrėkite Pirmininko Barroso vaizdo pranešimą.

Komisijos narys Januszas Lewandowskis, atsakingas už biudžetą ir finansinį programavimą, pareiškė: „Pagaliau tai padarėme; šiandien balsuodami Europos Parlamente galime užtikrinti finansavimo nuspėjamumą maždaug 20 mln. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių, milijonams skurdžiausių žmonių visame pasaulyje. pasaulis, apie 100,000 XNUMX miestų ir regionų, taip pat tūkstančiai laboratorijų ir universitetų: Jūs turėsite Europos lėšų investuoti į ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus, švietimą, pagalbą jauniems bedarbiams ir humanitarinę pagalbą ateinančiais metais! septynerius metus neįsivaizduoju geresnės žinios, kurią Europa galėtų pasiųsti savo piliečiams likus keliems mėnesiams iki kitų Europos rinkimų. Europa veikia, Europa veikia!"

2014–2020 m. ES daugiametė finansinė programa leidžia Europos Sąjungai investuoti iki 960 mlrd. EUR įsipareigojimams (1.00 % ES BNP) ir 908.4 mlrd. EUR mokėjimams (0.95 % ES BNP). Priemonės nenumatytoms aplinkybėms (pvz., Neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos globalizacijos fondas, Solidarumo fondas ir lankstumo priemonė) ir Europos plėtros fondas nepatenka į DFP viršutines ribas. Jei jie bus visiškai aktyvuoti, jie sudaro papildomus 36.8 mlrd. EUR (arba 0.04 % ES BNP). 2014–2020 m. ES biudžeto sistemoje apibrėžiami išlaidų prioritetai, orientuoti į tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą pagal ES augimo strategiją „Europa 2020“. Pavyzdžiui, palyginti su dabartine programa, 1A išlaidų kategorija (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) yra padidinta. nuo 91.5 mlrd. EUR (= 9.2 % biudžeto) iki 125.6 mlrd. EUR (13.1 % biudžeto)¹.

Svarbiausi 12 m

Būsimas biudžetas yra modernus XXI amžiaus Europos Sąjungos biudžetas. Žemiau yra 21 svarbiausių dalykų, kurie iliustruoja daugybę svarbių naujovių ir parodo aiškią biudžeto pridėtinę vertę Europai.

reklama

• Darbo ieškantys žmonės gali tikėtis paramos iš būsimo ES biudžeto, kuri reikšmingai prisideda prie darbo vietų kūrimo per Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą. Iš ESF tam bus skirta mažiausiai 70 mlrd. EUR (ty apie 10 mlrd. EUR per metus), papildant nacionalinius veiksmus šioje srityje. Naujoji Jaunimo užimtumo iniciatyva, susieta su ESF ir kurios vertė ne mažesnė kaip 6 mlrd. EUR, padės įgyvendinti Jaunimo garantijų programą 2014–2015 m. Apskritai pagal reformuotą sanglaudos politiką bus skirta iki 366.8 mlrd. EUR² investuoti į Europos regionus, miestus ir realiąją ekonomiką. Tai bus pagrindinė ES investicinė priemonė siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų: skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, kovoti su klimato kaita ir energetine priklausomybe bei mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Tai bus padedama nukreipiant Europos regioninės plėtros fondą į pagrindinius prioritetus, tokius kaip parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių tikslas – padvigubinti paramą nuo 70 mlrd. EUR iki 140 mlrd. EUR per septynerius metus. Visuose Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose bus stipresnė orientacija į rezultatą ir naujas veiklos rezervas, skatinantis gerus projektus. Galiausiai, sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondo veiksmingumas taip pat bus susietas su ekonomikos valdymu, siekiant paskatinti valstybes nares laikytis ES rekomendacijų pagal Europos semestrą.
• Daugiau nei bet kada anksčiau jaunuolių gali planuoti savo viešnagę užsienyje pasinaudodami naujos Europos Sąjungos programos Erasmus+ parama. Įgūdžiams ir įsidarbinimo galimybėms didinti skirta programa turės beveik 15 mlrd. EUR biudžetą³, kuris yra daugiau nei 40 % didesnis nei dabartinis lygis realiai. Daugiau nei 4 milijonai žmonių gaus paramą studijuoti, mokytis, dirbti ar savanoriauti užsienyje, įskaitant 2 milijonus aukštųjų mokyklų studentų, 650,000 500,000 profesinio mokymo studentų ir pameistrių, taip pat daugiau nei 200,000 600 išvykstančių į jaunimo mainus ar savanoriauti užsienyje. Iki XNUMX XNUMX studentų, planuojančių baigti pilną magistro laipsnį užsienyje, kuriems nacionalinės dotacijos ar paskolos retai gaunamos, pasinaudos nauja Europos investicijų fondo vykdoma paskolų garantijų sistema. Finansavimą taip pat gaus XNUMX partnerysčių sporto srityje, įskaitant Europos ne pelno renginius. Du trečdaliai biudžeto skiriami asmenų mokymosi galimybėms užsienyje, ES ir už jos ribų; Likusi dalis bus skirta švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir NVO partnerystei, taip pat reformoms, kuriomis siekiama modernizuoti švietimą ir mokymą bei skatinti naujoves, verslumą ir įsidarbinimo galimybes.
• Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos menui, paveldui ir susijusioms sritims bus naudinga didesnė parama pagal naująją ES programą „Kūrybiška Europa“. Su beveik 1.5 mlrd. eurų biudžetu⁴ per ateinančius septynerius metus (realiai 9 % daugiau nei dabar) programa suteiks postūmį kultūros ir kūrybos sektoriams, kurie yra pagrindinis darbo vietų ir augimo šaltinis. Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos ir penki Europos apdovanojimai (ES kultūros paveldo prizas/Europa Nostra apdovanojimai, ES šiuolaikinės architektūros prizas, ES literatūros premija, Europos sienų laužytojų apdovanojimai ir prizas MEDIA). taip pat gauti paramą iš „Kūrybiškos Europos“.
• ES finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos padės pagerinti europiečių gyvenimo kokybę ir padidinti ES konkurencingumą pasaulyje. Naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ biudžetas yra beveik 80 mlrd⁵ – maždaug 30 % daugiau nei dabartinėje sistemoje realiai. Akivaizdu, kad programa „Horizontas 2020“ yra svarbiausias ES siekis sukurti naują augimą ir kurti darbo vietas Europoje. Mokslininkai ir įmonės visoje Europoje gali tikėtis gerokai padidintos ir supaprastintos ES paramos. Ji suteiks postūmį aukščiausio lygio moksliniams tyrimams Europoje, įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą, sustiprins pramonės lyderystę inovacijų srityje, įskaitant investicijas į pagrindines technologijas, didesnę prieigą prie kapitalo ir paramą MVĮ, taip pat padės spręsti pagrindinius visuomenės iššūkius, pvz., klimato kaitą. , plėtoti tvarų transportą ir mobilumą, padaryti atsinaujinančią energiją prieinamesnę, užtikrinti maisto saugą ir saugą arba spręsti senėjančios visuomenės problemą. Labai svarbu, kad tai taip pat padės užpildyti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, pavyzdžiui, padėdamas novatoriškoms įmonėms plėtoti savo technologinius proveržius į perspektyvius produktus, turinčius realų komercinį potencialą. Tarptautinis bendradarbiavimas bus svarbus programos „Horizontas 2020“ prioritetas. Pagal programą „Horizontas 2020“ Marie Skłodowskos-Curie veiksmams 6–2014 m. bus skirta daugiau nei 2020 mlrd.⁶ - 30% daugiau nei dabartinis lygis. Tai leis ES paremti daugiau nei 65,000 2.7 mokslininkų. Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT) 2014–2020 metais gaus XNUMX mlrd.⁷ stiprinti ryšius tarp aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bei remti verslo pradžią ir specializuotą mokymą antrosios pakopos studijų programą.
• Mažosios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas, jos sudaro apie 99 % visų Europos įmonių ir užtikrina dvi iš trijų privačiojo sektoriaus darbo vietų. Dėl naujosios COSME programos jie gali tikėtis 2.3 mlrd⁸ skatinti jų konkurencingumą ir augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje. COSME yra pirmoji ES programa, skirta MVĮ ir palengvins jų patekimą į rinkas ES ir už jos ribų bei suteiks lengvesnę prieigą prie finansavimo suteikiant paskolų garantijas ir rizikos kapitalą.
• Augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje labai priklauso nuo investicijų į infrastruktūrą. Piliečiams ir įmonėms pernelyg dažnai kliudoma, nes infrastruktūros tinklai visoje Europoje, nesvarbu, ar tai būtų transportas, energetika ar IRT, yra neišsamūs, neveiksmingi arba tiesiog neegzistuoja. Su 33.3 mlrd. EUR (26.3 mlrd. EUR transportui⁹, 5.9 mlrd. EUR energijai, 1.1 mlrd. EUR skaitmeninei)¹⁰, naujoji Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) bus pagrindinė strateginių investicijų į infrastruktūrą Europos lygmeniu priemonė. Ji padės nutiesti kelius, geležinkelius, elektros tinklus ir dujotiekius, infrastruktūrą ir paslaugas bendrajai skaitmeninei rinkai, nes bus suteikta itin svarbi finansinė parama, reikalinga norint uždaryti trūkstamas Europos infrastruktūros tinklų grandis, kurios kitu atveju nebūtų pastatytos. Geresnės jungtys padidins verslo galimybes ir energetinį saugumą, palengvins darbą ir keliones. Tai vienodai naudinga piliečiams ir įmonėms visose valstybėse narėse. Transporto srityje Europos infrastruktūros tinklų priemonė padės įgyvendinti naują ir ilgai lauktą transporto infrastruktūros politiką, kai devyni pagrindiniai koridoriai sudarys transporto stuburą bendrojoje Europos rinkoje ir pakeis Rytų ir Vakarų jungtis. Energetikos infrastruktūros srityje Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra labai svarbi siekiant pagrindinių energetikos politikos tikslų – visiems vartotojams prieinamos energijos, tiekimo saugumo ir tvarumo. EITP kartu su paspartinto leidimų išdavimo sprendimais ir reguliavimo paskatomis, numatytais naujuoju TEN-E gairių reglamentu, dabar iš esmės pagerins šių projektų investicinį klimatą. EITP taip pat yra pirmoji ES lygmens investicijų į plačiajuosčio ryšio tinklus ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą programa, padedanti skaitmeninę bendrąją rinką paversti realybe.
• Dėl ribotų viešųjų lėšų didėja poreikis atlaisvinti kitus finansavimo šaltinius ir taip sukurti sverto poveikį ES biudžetui, palyginti su tiesioginiu subsidijavimu. Būtent tokiam tikslui skirtos finansinės priemonės, tokios kaip paskolos, garantijos, nuosavas kapitalas ir kitos rizikos pasidalijimo priemonės, kurios gali būti plačiau naudojamos 2014–2020 metų biudžete. Jos bus įgyvendinamos bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), Europos investicijų fondu (EIF) ir nacionaliniais skatinimo bankais. Šių priemonių tikslas – spręsti konkrečius rinkos trūkumus tokiose srityse kaip MVĮ finansavimas, mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, energijos vartojimo efektyvumas ir pagrindinė infrastruktūra. Pavyzdžiui, pagal naująją Komisijos MVĮ iniciatyvą bus remiamas bankų skolinimas MVĮ valstybėse narėse, kurias ypač paveikė finansų krizė, taikant dalines paskolų garantijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones. Kita naujoviška priemonė – projektų obligacijų iniciatyva – suteikia alternatyvų nebankinio finansavimo kanalą svarbiausiems infrastruktūros projektams, tokiems kaip geležinkelio linijos, greitkeliai ir energijos perdavimo tinklai. Tai atveria šiuos projektus instituciniams investuotojams, pvz., pensijų fondams ir draudimo bendrovėms, ieškantiems stabilių, ilgalaikių pinigų srautų, kartu kuriant alternatyvą tradicinėms banko paskoloms kaip finansavimo šaltinį. Finansinės priemonės bus naudojamos tokiose programose kaip COSME (MVĮ finansavimas), „Horizontas 2020“ (moksliniai tyrimai ir inovacijos), „Erasmus+“ (dėl paskolų garantijų schemos – žr. 2 punktą) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė.
• 2014–2020 m. ES biudžetas yra didelis žingsnis į priekį paverčiant Europą švaria ir konkurencinga mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančia ekonomika. Mažiausiai 20 % viso biudžeto bus išleista su klimatu susijusiems projektams ir politikai. 20 proc. įsipareigojimas patrigubina dabartinę 6–8 proc. dalį ir gali duoti net 180 mlrd.
• Reformuota Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra tvirtas ES atsakas į didelius šiandienos iššūkius, tokius kaip maisto sauga, klimato kaita ir tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Tai taip pat geriau atsiliepia žmonių lūkesčiams: tiesioginės išmokos bus teisingesnės ir ekologiškesnės. Ūkininkai taip pat turės stipresnę poziciją maisto gamybos grandinėje, o naujoji BŽŪP bus tikslingesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė. Ji remia į rinką orientuotą žemės ūkį (pavyzdžiui, nebeteikiama eksporto subsidijų, kurios per pastaruosius metus buvo palaipsniui panaikintos). 7 m. žemės ūkio produktai sudarė didelę 2011 % ES eksporto dalį, o jų vertė viršijo 100 mlrd. EUR – daugiau nei automobiliai ar vaistai. Todėl BŽŪP yra svarbi darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo varomoji jėga. 50 metų bendroji žemės ūkio politika buvo tikrai strateginės svarbos Europos politika. Kadangi tai tikra Bendrijos politika, daugiau nei 70 % žemės ūkio finansavimo Europoje šiandien gaunama iš ES, o ne iš nacionalinių ar regioninių iždo. Jos dalis 2014–2020 m. DFP bus tokia: 312.7 mlrd. EUR arba 29 % su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginei pagalbai (1 ramstis); eurų, o kaimo plėtrai – 95.6 mlrd. eurų (9 ramstis).¹¹ Dar 1984 m. bendra BŽŪP sudarė apie 70 % viso ES biudžeto.
• Finansavimo taisyklės bus daug paprastesnės, todėl naudos gavėjams lengviau suprantamos ir mažiau klaidų. Iš viso įdiegta apie 120 supaprastinimo priemonių. Pavyzdžiui: sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondo ES investicijos bus supaprastintos taikant bendras visų šių Europos struktūrinių ir investicijų fondų taisykles, taip pat paprastesnes apskaitos taisykles, tikslingesnius ataskaitų teikimo reikalavimus ir plačiau naudojant skaitmenines technologijas („el. sanglauda“). COSME bus taikomas „nulinės biurokratijos“ metodas, taip pat bus skatinamas e. pateikimas ir e. ataskaitų teikimas. Programoje „Horizontas 2020“ numatytas didelis supaprastinimas taikant vieną taisyklių rinkinį visam mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimui, anksčiau teikiamam pagal skirtingas programas.
• Atvira ir saugesnė Europa yra labai svarbi mūsų piliečiams. Būsimas biudžetas padės užtikrinti, kad ES veikla, skatinanti ekonominį, kultūrinį ir socialinį augimą, galėtų vystytis stabilioje, teisėtoje ir saugioje aplinkoje. Tai padės žmonėms jaustis patogiai gyvenant, keliaujant, studijuojant ar užsiimant verslu kitose valstybėse narėse. Iš būsimo biudžeto bus remiamas bendradarbiavimas civilinės ir baudžiamosios teisės srityje, bus sudarytos sąlygos žmonėms geriau naudotis ES piliečių teisėmis ir skatinama lygybė. Ji taip pat suteiks finansavimą tarpvalstybinėms problemoms, tokioms kaip prieglobstis, migracija, sienų kontrolė ir vizos bei kova su nusikalstamumu ir terorizmu, spręsti. ES gebėjimas greitai ir veiksmingai reaguoti į su migracija ar saugumu susijusias krizes bus sustiprintas taikant reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmą. Sumos, numatytos piliečiams, prieglobsčiui, migracijai, sveikatai, vartotojams ir saugumui pagal vadinamąją 3 išlaidų kategoriją, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidės 26.5 proc.
• Kaip atsakinga pasaulinė veikėja, ES ir toliau bendradarbiaus su likusiu pasauliu. Ryšiai su mūsų artimiausiomis kaimynėmis – rytais ir pietais bei su mūsų strateginiais partneriais išliks svarbiausiu prioritetu. Didėjant pasaulinei tarpusavio priklausomybei, mūsų saugumas ir gerovė turi būti skatinami už mūsų sienų. Štai kodėl bendras išorės veiksmų tikslas pagal naująją daugiametę finansinę programą (DFP) bus užtikrinti, kad ES liktų įtakinga ir veiksminga partnerė, skatinanti demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą, skurdo mažinimą ir klestėjimą tiek artimiausioje mūsų šalyje. ES kaimynystėje ir visame pasaulyje. Ji tebėra visiškai įsipareigojusi siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. ES finansavimas dar labiau bus skiriamas pagalbai skurdžiausiems pasaulyje, skiriant paramą mažiau šalių (pvz., Afrika į pietus nuo Sacharos) ir mažiau sektorių (pvz., tvarus ir integracinis augimas ir geras valdymas). Be to, ES toliau dės savo pastangas krizių prevencijos srityje, kad išsaugotų taiką ir sustiprintų tarptautinį saugumą. Mūsų išorės pagalbos priemonės taip pat sustiprins ES bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis sprendžiant visuotinį susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., klimato kaitą, aplinkos apsaugą ir regioninį nestabilumą, ir leis ES greitai ir veiksmingai reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes aplink pasaulį. pasaulis.

Daugiau informacijos

Skaitykite MEMO/13/1004 su DUK, lentelėmis ir diagramomis apie 2014–2020 m. DFP

Apsilankykite 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos svetainėje

ir atskirų ES finansavimo programų

Daugiau sužinoti apie skaičiai pagal programą esamomis ir 2011 m. kainomis

Sužinokite daugiau apie nacionalinius asignavimus pagal Bendroji žemės ūkio politika

ir Sanglaudos politika

Perskaitykite MEMO/13/1006 su visu Pirmininko Barroso vaizdo pranešimo tekstu

Skaitykite MEMO/13/79 apie DFP

Daugiametė finansinė programa (DFP)

Pasidalinkite šiuo straipsniu: