Pasauliniai pietai badauja

Rusija įsiveržė į Ukrainą, o dabar pasauliniai pietai badauja. Smurtui tęsiantis, nacionalinės vyriausybės taiko Rusijai sankcijas. Tačiau nenumatyta šių sankcijų pasekmė buvo astronominis maisto kainų augimas besivystančiame pasaulyje – rašo Bruno Rothas.

Kadangi ES politikos formuotojai ir toliau kuria strategijas, kaip nubausti Rusiją, kartu teikdami labai reikalingą paramą Ukrainai, jie turi atsižvelgti į šį bangavimo efektą ir gresiančias gyvybes.

Protestai turi ištrūko, nuo Pietų Amerikos iki Rytų Azijos, o žmonės šaukiasi paramos, nes maistas tampa neįperkamas. Šalys patyrė ir ūkininkų, ir piliečių protestus, reaguodamos į vyriausybės padidintas maisto kainas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, daugelio besivystančių šalių infliacijos krepšelis yra 50 procentų maisto, todėl dabartinis maisto trūkumas daro neproporcingą poveikį besivystančioms šalims. Kylančios rinkos sunkiai susidoroja, o vyriausybės yra priverstos imtis drastiškų priemonių, kad išvengtų masinio bado. Pasaulio bankas prognozavo 6.3 proc. augimą besiformuojančios ekonomikos šalims 2022 m.; remiantis dabartine trajektorija, tačiau naujasis įvertinimas yra tik 4.6 proc.

2020 pamačiau rekordiniai maisto trūkumo rekordai150 milijonų žmonių yra klasifikuojami kaip labai nesaugūs maistu. 2021-ieji šį rekordą sumušė beveik 40 milijonų žmonių, o 2022-ieji nebus išimtis, o šią statistiką papildys Rusijos invazija. Ukraina ir Rusija kartu gamina maždaug 30 proc. pasaulio miežių ir kviečių eksporto, taip pat 15 proc. pasaulinės kukurūzų pasiūlos ir 65 proc. saulėgrąžų aliejaus. Jie taip pat atsakingi už viena trečioji pasaulio kalio ir amoniako gamybos, kurie abu yra esminės trąšų sudedamosios dalys. Abi šalys kartu gamino 12 proc. pasaulinio kalorijų suvartojimo.

Prasidėjus invazijai, trąšų ir maisto prekių kainos pakilo 20 ir 50 proc. Pasaulio maisto programa perspėjo, kad nuolatinis maisto trūkumas gali viršyti Antrojo pasaulinio karo lygį ir tai maisto normavimas netrukus gali tapti būtinybe. Tai neabejotinai, bet netyčia, sukels masinius socialinius neramumus.

Invazija ne tik sutrikdė gamybą, bet ir poveikis tiekimo grandinėms bei operacijoms veiksmingai blokavo kūrimo ir platinimo kanalus, o tai dar labiau prisidėjo prie staigaus kainų augimo. Pavyzdžiui, neturėdamos prieinamos galimybės gauti trąšų, besivystančios šalys, ypač Afrikoje, negali užsiauginti savo produkcijos ir negali sau leisti importuoti maisto. Tęsiamą gamybą smarkiai riboja augančios sąnaudos, o maisto derlius sumažėjus trąšų prieinamumui mažėja net 15 procentų. Sintetinių maistinių medžiagų kainos ir toliau auga, o naudojant mažiau trąšų kyla papildoma prastesnės kokybės maisto rizika. Rusijos invazija į Ukrainą beveik nutrūko 20 proc. pasaulinio maistinių medžiagų eksporto, o tai prisideda prie jau besitęsiančios krizės. Tai sugrąžina pokalbį prie sankcijų.

Nors sankcijos Rusijos įmonėms ir subjektams yra esminė geopolitinė priemonė, perėjimas nuo visuotinių sankcijų prie protingų sankcijų yra svarbus žingsnis, į kurį turi atsižvelgti ES sprendimus priimantys asmenys. Tai reiškia, kad reikia suformuluoti sankcijas padidinti spaudimą Rusijai, tuo pačiu sumažinant šalutinę žalą. Pasaulinis bado lygis nuolat auga ir pasiekė a istorinis aukštumas. Tai dar labiau pablogino Covid-19 pandemija, nuo kurios atsigavimas vyksta labai lėtai, o dėl nevienodo šios pasaulinės sveikatos krizės poveikio daugelis besivystančių šalių jau pateko į nestabilią finansinę padėtį.

reklama

Kainos ir toliau kyla be galo, o blogiausia krizė dar laukia. Nors nacionalinės vyriausybės daro viską, kad pakoreguotų palūkanų normas ir atlyginimus, jos taip pat subalansuoja pasaulinę infliaciją ir tarptautinį spaudimą pasipriešinti Rusijai. Žmogaus teisių pažeidimai negali būti toleruojami, todėl labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė laikytųsi kartu su Ukrainos žmonėmis. Tačiau nors Rusijos sankcijos taikomos be skirtumo, esminės Rusijos žemės ūkio bendrovių funkcijos pasaulinėse maisto sistemose yra trukdomos.

Pagalba Ukrainai ir bausme Rusijai galima ir reikia nepaaukoti milijonų žmonių dėl maisto trūkumo. Netinkama mityba ir badas jau dabar yra rimtos kylančios rinkos problemos, o beatodairiškos sankcijos niekuo nepadeda. Dabartinė ES sankcijos uždraudė užsiimti verslu, net ir kai kuriose ES šalyse trąšų įmonės pavyzdžiui, Antverpene įsikūrusi „EuroChem“, dėl Rusijos ryšių, tik prisideda prie tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų. Europos įmonės privalo jų laikytis, nors ES patyrė neigiamą poveikį svarsto panaikinti sankcijas tam tikriems ypač įtakingiems subjektams ir žmonėms, pavyzdžiui, EuroChem savininkams.

Nuolatiniai dialogai tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant trečiosioms šalims, ketinama išleisti kai kurias grūdų parduotuves, tačiau tai tik laikina priemonė. Kainoms ir toliau kylant, maisto saugumui užtikrinti nepakanka atnaujinti maisto importą. Tik priėmus protingas sankcijas žemės ūkiui ir konkrečiai trąšų įmonėms, bus galima apsaugoti milijonus nekaltų ir neapsaugotų žmonių tiek Ukrainoje, tiek besivystančiame pasaulyje. Be to besivystančios šalys ir toliau neturės žemės ūkio autonomijos, reikalingos savo gyventojams išmaitinti.

Bruno Rothas yra visą gyvenimą studijuojantis istoriją ir buvęs „Allianz Germany“ techninis rašytojas. Bruno dabar grįžo namo į savo gimtąją Šveicariją ir siekia savo aistros žurnalistikai.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: