Susisiekti su mumis

Išsilavinimas

Nuomonė: Galimas ir perspektyva neformaliojo švietimo, kad jaunosios kartos ateitį

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

vaizdai

Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė Bernard (Lietuva)

Švietimas yra labai svarbus mūsų visuomenės klestėjimui ir augimui, naujovėms ir pažangai Europoje. Greiti pokyčiai ir šiandieninio pasaulio transformacija yra didelis iššūkis švietimo sistemai, kuri turi nuolat prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių visuomenės pokyčių. Šiandieninė švietimo sistema turi atitikti XXI amžiaus poreikius, kurie lemia amžinus gyvenimo mokymosi procesus, mobilumą ir iššūkius pasaulinei žinių ekonomikai.

Šiems transformaciniams procesams įtaką daro įvairūs veiksniai, ir ekonominiams veiksniams suteikiamas pagrindinis vaidmuo atliekant šiuos švietimo procesų virsmus. Pastarieji, be abejo, yra tie, kurie visus visuomenės sluoksnius verčia prisitaikyti prie šių transformacijų. Ekonominiai veiksniai daro įtaką jaunajai kartai ir ypač susijusioms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, jaunimui Ne švietimo, užimtumo ir mokymo srityse (NEET), mokyklos nebaigusių asmenų, jaunų migrantų ir plačiau formuojančių mažiau galimybių turinčius jaunus žmones.

Šiuo metu Europos Sąjunga vis dar kenčia nuo ekonomikos krizės ir nuosmukio. Finansų ir ekonomikos krizės padariniai dramatiškai paveikė jaunuolių, ieškančių darbo, padėtį. Jaunų žmonių nedarbas išauga iki aukščiausio lygio, kurio beveik 20 metus nebuvo, o šios gyventojų skurdo ir socialinės atskirties rizika nuolat didėja. „Gyvenimo švietimo“ principas ir tam tikrų atitinkamų novatoriškų metodų taikymas siekiant atnaujinti švietimą gali suteikti Europai priemonių įveikti šią tendenciją. Pridėtinė vertė, kurią neformalusis švietimas gali suteikti mūsų besivystančiai ir augančiai visuomenei, gali tapti stipria priemone kovojant su jaunimo nedarbu. Ši pridėtinė vertė gali būti tokia, kad visoms mūsų gyventojų grupėms suteikiama naujų įgūdžių, kompetencijų, apčiuopiamos patirties ir vertingų žinių. Taigi koks yra neformaliojo švietimo potencialas ir kokios yra jaunimo ateities perspektyvos?

Neformalusis švietimas pripažįsta mokymosi visą gyvenimą ir mokymo svarbą pripažintos ir nusistovėjusios švietimo sistemos ribose. Žmonėms, atsidūrusiems už formaliojo švietimo sistemos ribų, ši švietimo forma yra akivaizdžiai reikšmingesnė už formaliojoje aplinkoje vykdomą ugdymą. Nagrinėjamu atveju pirmasis paminėtas švietimo tipas gali veikti geriau, būti lankstesnis ir būti labiau orientuotas į tikslinę grupę. Tai taip pat gali būti laikoma mokymosi visą gyvenimą procesų sustiprinimu ir palaikymu.

Neformalusis ugdymas gali būti įvairių formų ir gali apimti pasitraukimo iš mokyklos programas, seminarus, forumus, plėtros iniciatyvas, įskaitant sveikatos mokymą ir raštingumo skatinimą bei pilietinį ugdymą, rengiantis aktyviam pilietiškumui. Neformalusis švietimas, kaip savanoriškas, į dalyvavimą orientuotas ir į besimokantįjį orientuotas procesas, gali vykti įvairiose aplinkose ir situacijose, kuriose gali dalyvauti profesionalūs mokymosi tarpininkai ir savanoriai. Tai gali būti pagrįsta įtraukiant individualius ir kolektyvinius į procesą orientuotus metodus, pagrįstus patirtimi ir veiksmais bei pritaikomus skirtinguose kontekstuose. Akivaizdu, kad neformalusis švietimas gali suteikti ir patobulinti įvairius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, kurių šiuo metu reikia ir vertinama darbo rinkoje.

reklama

Šis įgūdžių ir kompetencijų rinkinys apima geresnį bendravimą, komandinį darbą, sprendimų priėmimą, kultūrinius ir kalbos įgūdžius, iniciatyvos jausmą, pasitikėjimą savimi ir verslumo įgūdžius. Jie gali būti ugdomi ir įgyjami dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje. Jaunimui, kuris dalyvauja neformalioje veikloje užsienyje, šis įgūdžių rinkinys taip pat gali apimti ryškesnį tarpkultūrinių ir kalbinių įgūdžių vystymą. Visas šias kvalifikacijas ypač vertina darbdaviai, kai jaunimas neturi oficialios darbo patirties. Tokiu atveju dalyvavimas neformalioje veikloje gali prisidėti prie sėkmingo jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką. Tai gali daryti teigiamą įtaką jaunų žmonių įsidarbinimo galimybėms ir užtikrinti jiems geresnes galimybes patekti į darbo rinką. Be to, dalyvavimas įvairiose neformaliose veiklose gali sukurti vertingą socialinį kapitalą, padidinti mobilumą ir sukurti ar atverti naujus profesinius kelius. Pastarosios yra ypač svarbios labiau pažeidžiamoms žmonių grupėms, tokioms kaip mokyklos nebaigę asmenys, mažiau galimybių turintys jaunuoliai, jauni migrantai ir jauni žmonės, nesimokantys, nedirbantys ir nesimokantys.

Neformalaus švietimo metodai taip pat padeda jauniems žmonėms įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų. Jie skiria asmenį mokymosi procesui ir skatina jo asmeninį bei socialinį vystymąsi. Tokie metodai prisideda prie geresnio asmenų įsitraukimo ir motyvacijos per visą mokymosi procesą. Be to, jaunimas praktikuoja „mokymąsi darydamas“ per savanorišką darbą ir kitą dalyvavimo veiklą. Mokymasis, pagrįstas realiomis gyvenimo situacijomis, kurios aktyviai įtraukia asmenį į mokymosi procesą, tampa efektyvesnis ir orientuotas į įgūdžius.

Bendraudami tiesiogiai bendraujant, besimokantieji įgyja vertingų tarpasmeninių ir valdymo įgūdžių, tokių kaip komandos darbas, vadovavimas, projektų valdymas, praktinis problemų sprendimas ir IRT įgūdžiai. Šie įgūdžiai yra naudingi tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek darbo rinkai. Jie gali ne tik prisidėti prie įsidarbinimo, bet ir suteikti jauniems žmonėms galimybę steigti savo verslą ir įmones. Šie gebėjimai, vertinant tarptautiniame kontekste, gali sukurti tvirtą tarpkultūrinio mokymosi ir daugiatautių dialogo pagrindą, kurie papildytų „kietųjų žinių“ įgūdžius, įgytus per formalųjį švietimą. Ir kai šiais įgūdžiais dalijamasi su žmonėmis iš skirtingų šalių, jie tampa dar labiau apčiuopiami. Jaunimas ugdo bendruomeniškumo jausmą už savo šalies ribų. Jie tobulina ir įgyja kalbos įgūdžius bei ugdo solidarumo, pagarbos ir tolerancijos jausmą, skatinantį jaunus žmones apmąstyti savo kultūrinį identitetą ir bendras vertybes, tokias kaip žmogaus teisės, lygybė, laisvės. Tai gali būti labai naudinga besimokantiems asmenims ir jauniems žmonėms, kurie ne tik įgyja darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, bet ir tampa labiau informuoti bei plačiau mąstantys.

Taigi, atsižvelgdamas į visus minėtus dalykus, galiu pasakyti, kad ši švietimo forma turi tendenciją prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir tai yra gebėjimas patenkinti socialinius pokyčius ir jaunų žmonių gyvenimo poreikius. Štai kodėl neformalųjį švietimą reikia labiau remti skirtingais kanalais ir įvairiomis teisinėmis bei finansinėmis priemonėmis.

Viena iš pagrindinių neformaliojo mokymosi ir švietimo priemonių yra Veiklus jaunimas programa. Šia programa siekiama pagerinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių įsidarbinimo galimybes, ty jaunuolių, nesimokančių, neužimtą ir nesimokančių. Ir tai prisideda prie aktyvaus jų pilietiškumo ir socialinės įtraukties, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės ir kultūrinės padėties. Vykdydami įvairius projektus, finansuojamus programos „Veiklus jaunimas“, kiekvienais metais daugiau nei 150,000 jaunimas ir jaunimo darbuotojai dalyvauja daugybėje neformaliojo švietimo veiklų visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Mano požiūriu, siekiant sustiprinti neformalųjį švietimą Europoje, turėtų būti plačiai paplitusi neformaliojo švietimo veiklos, susijusios su jaunimu, praktika. Europos Parlamentas yra geriausios darbo su jaunimu praktikos pavyzdys. Vykdydamas Jaunimo tarpgrupės darbą, Europos Parlamentas rengia įvairias diskusijas, seminarus ir renginius, kuriuose dalyvauja jauni demokratiniai lyderiai, jauni tyrėjai ir jauni darbuotojai. Ši organizuota veikla padeda jauniems žmonėms pagerinti savo pilietines žinias ir formuoti aktyvaus pilietiškumo pozicijas, o tai labai svarbu prieš Europos Parlamento rinkimus 2014 gegužę.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad neformalusis švietimas gali turėti didelę įtaką siekiant pagrįstos, tvarios ir įtraukios Europos 2020 strategijos plėtros. Tai gali atlikti didžiulį vaidmenį sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą ir remiant Europos ekonomikos atsigavimą. Ši švietimo forma gali būti naudinga modernizuojant švietimą ir gali suteikti jauniems žmonėms vertinamų įgūdžių, sugebėjimų ir žinių. Be to, šie įgūdžiai, įgyjami dirbant su jaunimu, dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje, gali padėti skatinti socialinę įtrauktį ir apskritai prisidėti prie asmeninio tobulėjimo.

Europos Sąjungos valstybėms narėms ši švietimo forma yra pagrindinis elementas, prisitaikantis prie šiuolaikinės besivystančios visuomenės ir pasaulio socialinių ir ekonominių sąlygų. Tai yra pasirinkta švietimo forma siekiant geresnės ir klestinčios jaunosios kartos ateities.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai