Susisiekti su mumis

Išsilavinimas

Nuomonė: Galimas ir perspektyva neformaliojo švietimo, kad jaunosios kartos ateitį

Dalintis:

paskelbta

on

vaizdai

Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė Bernard (Lietuva)

Education is very important for the prosperity of our society and for growth, innovation and progress in Europe. The swift changes and the transformation of today’s world represent a big challenge for the education system that needs to adapt constantly to socio-economic changes of society. Today’s education system needs to be a match for the demands of the 21st century which result in perpetual life-learning processes, in mobility and in challenges for the global knowledge-based economy.

Šiems transformaciniams procesams įtaką daro įvairūs veiksniai, ir ekonominiams veiksniams suteikiamas pagrindinis vaidmuo atliekant šiuos švietimo procesų virsmus. Pastarieji, be abejo, yra tie, kurie visus visuomenės sluoksnius verčia prisitaikyti prie šių transformacijų. Ekonominiai veiksniai daro įtaką jaunajai kartai ir ypač susijusioms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, jaunimui Ne švietimo, užimtumo ir mokymo srityse (NEET), mokyklos nebaigusių asmenų, jaunų migrantų ir plačiau formuojančių mažiau galimybių turinčius jaunus žmones.

Šiuo metu Europos Sąjunga vis dar kenčia nuo ekonomikos krizės ir nuosmukio. Finansų ir ekonomikos krizės padariniai dramatiškai paveikė jaunuolių, ieškančių darbo, padėtį. Jaunų žmonių nedarbas išauga iki aukščiausio lygio, kurio beveik 20 metus nebuvo, o šios gyventojų skurdo ir socialinės atskirties rizika nuolat didėja. „Gyvenimo švietimo“ principas ir tam tikrų atitinkamų novatoriškų metodų taikymas siekiant atnaujinti švietimą gali suteikti Europai priemonių įveikti šią tendenciją. Pridėtinė vertė, kurią neformalusis švietimas gali suteikti mūsų besivystančiai ir augančiai visuomenei, gali tapti stipria priemone kovojant su jaunimo nedarbu. Ši pridėtinė vertė gali būti tokia, kad visoms mūsų gyventojų grupėms suteikiama naujų įgūdžių, kompetencijų, apčiuopiamos patirties ir vertingų žinių. Taigi koks yra neformaliojo švietimo potencialas ir kokios yra jaunimo ateities perspektyvos?

Neformalusis švietimas pripažįsta mokymosi visą gyvenimą ir mokymo svarbą pripažintos ir nusistovėjusios švietimo sistemos ribose. Žmonėms, atsidūrusiems už formaliojo švietimo sistemos ribų, ši švietimo forma yra akivaizdžiai reikšmingesnė už formaliojoje aplinkoje vykdomą ugdymą. Nagrinėjamu atveju pirmasis paminėtas švietimo tipas gali veikti geriau, būti lankstesnis ir būti labiau orientuotas į tikslinę grupę. Tai taip pat gali būti laikoma mokymosi visą gyvenimą procesų sustiprinimu ir palaikymu.

Neformalusis ugdymas gali būti įvairių formų ir gali apimti pasitraukimo iš mokyklos programas, seminarus, forumus, plėtros iniciatyvas, įskaitant sveikatos mokymą ir raštingumo skatinimą bei pilietinį ugdymą, rengiantis aktyviam pilietiškumui. Neformalusis švietimas, kaip savanoriškas, į dalyvavimą orientuotas ir į besimokantįjį orientuotas procesas, gali vykti įvairiose aplinkose ir situacijose, kuriose gali dalyvauti profesionalūs mokymosi tarpininkai ir savanoriai. Tai gali būti pagrįsta įtraukiant individualius ir kolektyvinius į procesą orientuotus metodus, pagrįstus patirtimi ir veiksmais bei pritaikomus skirtinguose kontekstuose. Akivaizdu, kad neformalusis švietimas gali suteikti ir patobulinti įvairius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, kurių šiuo metu reikia ir vertinama darbo rinkoje.

Reklama

Šis įgūdžių ir kompetencijų rinkinys apima geresnį bendravimą, komandinį darbą, sprendimų priėmimą, kultūrinius ir kalbos įgūdžius, iniciatyvos jausmą, pasitikėjimą savimi ir verslumo įgūdžius. Jie gali būti ugdomi ir įgyjami dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje. Jaunimui, kuris dalyvauja neformalioje veikloje užsienyje, šis įgūdžių rinkinys taip pat gali apimti ryškesnį tarpkultūrinių ir kalbinių įgūdžių vystymą. Visas šias kvalifikacijas ypač vertina darbdaviai, kai jaunimas neturi oficialios darbo patirties. Tokiu atveju dalyvavimas neformalioje veikloje gali prisidėti prie sėkmingo jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką. Tai gali daryti teigiamą įtaką jaunų žmonių įsidarbinimo galimybėms ir užtikrinti jiems geresnes galimybes patekti į darbo rinką. Be to, dalyvavimas įvairiose neformaliose veiklose gali sukurti vertingą socialinį kapitalą, padidinti mobilumą ir sukurti ar atverti naujus profesinius kelius. Pastarosios yra ypač svarbios labiau pažeidžiamoms žmonių grupėms, tokioms kaip mokyklos nebaigę asmenys, mažiau galimybių turintys jaunuoliai, jauni migrantai ir jauni žmonės, nesimokantys, nedirbantys ir nesimokantys.

The methods that are used in non-formal education also help young people to acquire new skills and competencies. They put the individual in the focus of the learning process and foster the individual’s personal and social development. Such methods contribute to a better engagement and motivation of individuals throughout the learning process. Furthermore, young people practice “learning by doing” through voluntary work and other participatory activities. Learning based on real life situations that actively engage an individual in the learning process becomes more efficient and skill-oriented.

Through the interaction via people-to-people contact individual learners acquire valuable interpersonal and management skills such as teamwork, leadership, project management, practical problem solving and ICT skills. These skills are valuable for both personal development and for the labor market. They can not only contribute to the employability but can empower young people to set up their own start-ups and companies. These capabilities – when considered in an international context – can create a strong basis for intercultural learning and multi-ethnic dialogue that complement the “hard knowledge” skills acquired through formal education. And when these skills are shared with people from different countries, they become even more tangible. Young people develop a sense of community beyond the national boundaries of their home country. They improve and acquire language skills and develop a sense of solidarity, respect and tolerance that encourages young people to reflect upon their cultural identity and common values such as human rights, equality, freedoms. It can be extremely beneficial for the individual learners and young people who not only acquire needed skills and competences for the labor market but also become more informed and broad-minded.

Taigi, atsižvelgdamas į visus minėtus dalykus, galiu pasakyti, kad ši švietimo forma turi tendenciją prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir tai yra gebėjimas patenkinti socialinius pokyčius ir jaunų žmonių gyvenimo poreikius. Štai kodėl neformalųjį švietimą reikia labiau remti skirtingais kanalais ir įvairiomis teisinėmis bei finansinėmis priemonėmis.

Viena iš pagrindinių neformaliojo mokymosi ir švietimo priemonių yra Veiklus jaunimas programa. Šia programa siekiama pagerinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių įsidarbinimo galimybes, ty jaunuolių, nesimokančių, neužimtą ir nesimokančių. Ir tai prisideda prie aktyvaus jų pilietiškumo ir socialinės įtraukties, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės ir kultūrinės padėties. Vykdydami įvairius projektus, finansuojamus programos „Veiklus jaunimas“, kiekvienais metais daugiau nei 150,000 jaunimas ir jaunimo darbuotojai dalyvauja daugybėje neformaliojo švietimo veiklų visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Mano požiūriu, siekiant sustiprinti neformalųjį švietimą Europoje, turėtų būti plačiai paplitusi neformaliojo švietimo veiklos, susijusios su jaunimu, praktika. Europos Parlamentas yra geriausios darbo su jaunimu praktikos pavyzdys. Vykdydamas Jaunimo tarpgrupės darbą, Europos Parlamentas rengia įvairias diskusijas, seminarus ir renginius, kuriuose dalyvauja jauni demokratiniai lyderiai, jauni tyrėjai ir jauni darbuotojai. Ši organizuota veikla padeda jauniems žmonėms pagerinti savo pilietines žinias ir formuoti aktyvaus pilietiškumo pozicijas, o tai labai svarbu prieš Europos Parlamento rinkimus 2014 gegužę.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad neformalusis švietimas gali turėti didelę įtaką siekiant pagrįstos, tvarios ir įtraukios Europos 2020 strategijos plėtros. Tai gali atlikti didžiulį vaidmenį sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą ir remiant Europos ekonomikos atsigavimą. Ši švietimo forma gali būti naudinga modernizuojant švietimą ir gali suteikti jauniems žmonėms vertinamų įgūdžių, sugebėjimų ir žinių. Be to, šie įgūdžiai, įgyjami dirbant su jaunimu, dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje, gali padėti skatinti socialinę įtrauktį ir apskritai prisidėti prie asmeninio tobulėjimo.

Europos Sąjungos valstybėms narėms ši švietimo forma yra pagrindinis elementas, prisitaikantis prie šiuolaikinės besivystančios visuomenės ir pasaulio socialinių ir ekonominių sąlygų. Tai yra pasirinkta švietimo forma siekiant geresnės ir klestinčios jaunosios kartos ateities.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai