Energijos sąjungos būklės 2024 m. ataskaita rodo, kad ES daroma pažanga užtikrinant saugią, konkurencingą ir prieinamą energiją visiems

Komisija paskelbė Energijos sąjungos būklės ataskaita 2024 m kuriame aprašoma, kaip ES įveikė precedento neturinčius iššūkius energetikos politikos srityje per šios Komisijos kadenciją, suteikdama ES reguliavimo sistemą, skirtą pereiti prie švarios energijos ir padėti pamatus atnaujintam ekonomikos augimui ir konkurencingumui.

Svarbiausia, kad per pastaruosius metus ES sugebėjo atlaikyti kritinę riziką jos energijos tiekimo saugumui, atgauti energijos rinkos ir kainų kontrolę ir paspartinti perėjimą prie klimato neutralumo:

• Atsinaujinančios energijos gamyba muša naujus pajėgumų rekordus. 2024 m. pirmąjį pusmetį pusė ES elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
• Rusijos dujų dalis ES importe sumažėjo nuo 45 % 2021 m. iki 18 % iki 2024 m. birželio mėn., o importas iš patikimų partnerių, tokių kaip Norvegija ir JAV, padidėjo.
• Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. dujų poreikį sumažinome 138 mlrd. kubinių metrų.
• ES pasiekė 90 % žiemos dujų saugojimo tikslą 19 m. rugpjūčio 2024 d., gerokai anksčiau nei buvo nustatytas lapkričio 1 d.
• Energijos kainos yra stabilesnės ir išlieka gerokai mažesnės už 2022 m. energijos krizės piko lygį.
• ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 32.5 % nuo 1990 m. iki 2022 m., o ES ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo maždaug 67 %.
• Tarptautiniu lygmeniu ES vadovavo pasaulinei iniciatyvai trigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus ir dvigubai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip dalį perėjimo nuo iškastinio kuro, kuriai pritarė visos šalys COP28 Dubajuje.

Buvo padaryta didelė pažanga atsinaujinanti energija. Vėjo energija aplenkė dujas ir tapo antru pagal dydį ES elektros energijos šaltiniu po branduolinės energijos, o 2024 m. pirmąjį pusmetį atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 50 % ES elektros energijos. ES 2022 m pirminės energijos suvartojimas atnaujino mažėjimo tendenciją, sumažėjo 4.1 proc. Nepaisant to, energijos vartojimo efektyvumo pastangas reikės dar labiau sustiprinti, kad ES iki 11.7 m. pasiektų tikslą sumažinti galutinį energijos suvartojimą 2030 %. Reikia toliau tobulėti, visų pirma dėl šildymo įrangos elektrifikavimo ir renovacijos spartos. pastatai. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti aukštas energijos kainas. Tai labai svarbu siekiant pagerinti ES pramonės konkurencingumą ir paspartinti investicijas į integruotus Europos infrastruktūros tinklus, kurie yra būtini Europos ekonomikos elektrifikavimui.

Ataskaitoje primenama, kad viskas valstybės narės turi kuo greičiau pateikti savo galutinius atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato planus, siekiant užtikrinti bendrą 2030 m. energetikos ir klimato tikslų pasiekimą. 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtas atnaujintų NEKP projektų vertinimas rodo, kad valstybės narės ėmėsi žingsnis teisinga kryptimi, bet tai yra dar nepakako sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 % iki 2030 m. ir jie turi atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas dėl savo galutinių planų. Šiandien Komisija taip pat paskelbė Energijos sąjungos valdymo ir klimato veiksmų reglamento veikimo ataskaitą, kuriame daroma išvada, kad reglamentas atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad ES pasiektų 2030 m. tikslus, nes planavimas ir ataskaitų teikimas tampa nuoseklesni, integruoti ir paprastesni.

Nauji ir kylantys iššūkiai ateityje reikės spręsti tokias problemas, kaip dabartinis atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų ambicijų atotrūkis, energijos skurdo didėjimas, energijos kainų skirtumas, palyginti su kitais pasauliniais konkurentais, ir naujų strateginių kritinių priklausomybių rizika. Jiems reikės a ryžtingas politinis atsakas ir ES ir valstybių narių lygmeniu, per daugiau koordinavimo, rinkos integracijos ir bendrų veiksmų.

ES turi ir toliau stovėjo už Ukrainos negailestingų Rusijos atakų prieš jos energetikos sistemą akivaizdoje. Ukrainos ir Moldovos tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu padėjo stabilizuoti Ukrainos elektros sistemą, o elektros biržų pajėgumai šiuo metu pasiekė 1.7 GW komercinei prekybai. Tai taip pat leidžia Ukrainai pasinaudoti skubiu importu. Iki 31 m. liepos 2024 d. daugiau nei 40 % visų valstybių narių aukų buvo skirta energetikos sektoriui, o bendras Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas siekė daugiau nei 900 mln. EUR. Iki 500 m. birželio mėn. Ukrainos energetikos paramos fondas (UESF) taip pat sutelkė daugiau nei 2024 mln. EUR. Be to, iš ES 50 mlrd. EUR Ukrainos priemonės bus nuolat finansuojama padėti Ukrainai atsigauti ir tvariam ekonomikos augimui iki 2027 m.

Energetinio saugumo ir konkurencingumo didinimas

Reklama

ES gamintojai susiduria su augančia konkurencija pasaulinėje ir vidaus rinkose. Ataskaitoje primenama, kaip svarbu Net-nulio pramonės įstatymas ir Kritinių žaliavų įstatymas, kartu su Elektros rinkos projektavimo reforma, siekiant įveikti šiuos iššūkius. Šiandienos ataskaitoje taip pat pripažįstama reikia remtis partneryste su pramone paspartinti neto nulio technologijų plėtrą ir stiprinti ES gamybinę bazę. Pramonės aljansai, tokie kaip Europos baterijų aljansas, Europos švaraus vandenilio aljansas, saulės fotovoltinės energijos pramonės aljansas, atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų vertės grandinės pramonės aljansas ir mažų modulinių reaktorių aljansas atliks svarbų vaidmenį. Komisijos dialogai švaraus pereinamojo laikotarpio klausimais su pramone ir socialiniais partneriais padės įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

GeriausiosNaujovių fondas, kurios numatomas biudžetas iki 40 m. sieks apie 2030 mlrd. EUR, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. The Europos vandenilio bankas, finansuojamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondo, jau veikia ir surengė pirmąjį sėkmingą ES aukcionų etapą, kuriame 720 atsinaujinančių vandenilio projektų Europoje skyrė beveik 7 mln.

Vartotojų įgalinimas švariame perėjime

Priėmus naujus energijos rinkos teisės aktus, pvz., reformuotą elektros rinkos dizainą, pažeidžiamiausi bus geriau apsaugoti nuo atsijungimo. Kilus gamtinių dujų kainų krizei, valstybės narės gali imtis priemonių, skirtų apsaugoti vartotojus ir užtikrinti prieigą prie įperkamos energijos ir pagrindinių socialinių paslaugų. Tai apima įsikišimą į kainų nustatymą mažmeniniu lygiu, siekiant apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelių kainų.

Geriausios Socialinio klimato fondastaip pat bus pagrindinė priemonė, skirta 86.7–2026 m. sutelkti mažiausiai 2032 mlrd. EUR, finansuojamų iš ATLPS pajamų ir bent 25 % valstybių narių bendro finansavimo. Fondas rems struktūrines priemones ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumo renovaciją, prieinamą ir energiją taupantį būstą, švarų šildymą ir vėsinimą bei atsinaujinančios energijos integravimą, taip pat į nulinį ir mažai teršalų išmetantį mobilumą ir transportą. Taip pat yra galimybė teikti laikiną tiesioginę pajamų paramą.

fonas

Ši ataskaita skelbiama kiekvienais metais, siekiant įvertinti ES pažangą siekiant energetikos sąjungos tikslų. Sekant praėjusių metų Energetikos sąjungos būklės ataskaita 2020–2023 m. iššūkiams ir pasiekimams spręsti šių metų ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip ES sėkmingai pasielgė dėl precedento neturinčių pokyčių ir iššūkių paskutiniaisiais šios Komisijos kadencijos metais.

Pirmoje ataskaitos dalyje parodyta, kaip įgyvendinami dideli energijos ir klimato tikslai Europos žalioji sutartis buvo ES reagavimo į krizes strategijos pagrindas ir REPowerEU planas. Jame taip pat nurodomi žingsniai Europos pramonės konkurencingumui didinti. Antrojoje dalyje analizuojama dabartinė energetikos sąjungos įgyvendinimo padėtis visose penkiose jos dimensijose: (1) saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas; 2) visiškai integruota energijos vidaus rinka; (3) energijos vartojimo efektyvumas; (4) klimato kaitos veiksmai ir ekonomikos mažinimas; ir 5) moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas. Prie šių metų ataskaitos pridedamas priedas, kuriame pateikiama informacija apie savanoriškas ir nacionalines bioenergijos schemas valstybėse narėse.

Daugiau informacijos

Energijos sąjungos būklės ataskaita 2024 m

Energijos sąjungos būklės 2024 m. faktų suvestinė

Priedas apie bioenergiją

Energetikos sąjungos būklė 2024 m. – Šalių lentelės

Energijos sąjungos būklės ataskaitos tinklalapis (su visu dokumentų ir ataskaitų rinkiniu)

Energijos sąjungos valdymo ir klimato veiksmų reglamento veikimo ataskaita

Energetikos sąjungos svetainė

REPowerEU planas

Nacionaliniai energetikos ir klimato planai (NECP)

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas

„Nors ir toliau gyvename neramiais laikais ir mūsų laukia iššūkiai, šiandieninė ataskaita rodo precedento neturinčią pažangą, kurią padarėme įgyvendindami šį įgaliojimą stiprinti savo energetikos sąjungą. Emisijos mažėja, o atsinaujinantys energijos šaltiniai šiandien atlieka svarbų vaidmenį mūsų energetikos sistemoje. Turėtume greitai įgyvendinti naują politiką ir reguliavimo sistemą, kad būtų galima spręsti padidėjusių energijos kainų problemą ir paspartinti infrastruktūros plėtrą. Taip pat atsinešime pamoką apie pernelyg didelę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir tęsime savo bendro pirkimo projektą, išplėstą iki naujų prekių, nes pramonės konkurencingumo užtikrinimas bus ES ekonomikos sėkmės ateityje pagrindas.

Europos žaliojo kurso, tarpinstitucinių santykių ir numatymo viceprezidentas Marošas Šefčovičius

„Šių metų ataskaita rodo, kad mes nebėra nuo Putino vamzdynų malonės ir, artėjant žiemai, nuolat palaikome savo Ukrainos partnerius. Ataskaitoje pabrėžiama pažanga, kurią padarėme pagal šį įgaliojimą kuriant saugų, konkurencingą ir įperkamą ES energetikos sektorių. ES yra gerai pasirengusi įveikti esminius pokyčius ir iššūkius, kurie laukia ateityje, ir vykdyti savo įsipareigojimus planetai ir jos piliečiams. Mūsų energetikos sąjunga yra stipresnė ir ekologiškesnė nei bet kada anksčiau.

Už energetiką atsakingas Komisijos narys Kadri Simsonas

Pasidalinkite šiuo straipsniu: