EU

Klausimai ir atsakymai apie Europos pakrančių ir jūrų turizmo strategiją

Dalintis:

paskelbta

prieš 10 metų

Vasaris 20, 2014

ES Žurnalistė korespondentas

Kas yra pakrančių ir jūrų turizmas?

Pakrantės turizmas apima paplūdimyje vykdomą turizmo ir poilsio veiklą (pvz., plaukimą, banglenčių sportą ir kt.) ir kitą laisvalaikio veiklą pakrantės zonose (pvz., akvariumuose). Jūrų turizmas apima vandens veiklą (pvz., plaukiojimą valtimis, jachtomis, kruizus, jūrinį sportą) ir sausumos objektų veiklą (frachtavimą, įrangos ir paslaugų gamybą).

Geografine prasme pakrantės zonos apibrėžiamos kaip tos, kurios ribojasi su jūra arba kurių bent pusė teritorijos yra 10 km atstumu nuo kranto.¹ Pakrančių ir jūrų turizmas ES mėlynojoje augimo strategijoje buvo pabrėžtas kaip vienas iš sektorių, turinčių didelį augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą.

Kodėl Komisija daugiausia dėmesio skiria pakrančių ir jūrų turizmo sektoriui?

Dėl savo ekonominės svarbos ir tiesioginio bei netiesioginio poveikio vietos ir regionų ekonomikai pakrančių ir jūrų turizmas turi didelį darbo vietų kūrimo ir augimo potencialą, ypač atokiuose regionuose, kurių ekonominė veikla kitaip ribota. Tačiau pakrantės paskirties vietos susiduria su daugybe iššūkių, kurie turi įtakos tolesnei jos plėtrai. Nors bet kuri iš šių problemų turi įtakos ir kitai turizmo veiklai, pakrančių ir jūrų turizme jas paaštrina:

Sektoriaus susiskaidymas, kuriame daug MVĮ;
ribota galimybė gauti finansavimą arba jos nėra;
inovacijų ir diversifikacijos trūkumas:
padidėjusi pasaulinė konkurencija;
paklausos nepastovumas ir sezoniškumas;
įgūdžių ir kvalifikacijos neatitikimas ir;
augantis aplinkos spaudimas.

2010 m. Komisija, padedama Tarybos ir Europos Parlamento, paskelbė komunikatą „Europa: populiariausia pasaulio turistų vieta“, kuriame nurodoma, kad reikia sukurti tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją. 1 m. mėlynojo augimo strategija² pabrėžė pakrančių ir jūrų turizmą kaip vieną iš penkių „mėlynosios ekonomikos“ krypčių, kuriomis siekiama sukurti darbo vietas pakrančių zonose.

Kas komunikate siūloma?

reklama

Šiame komunikate apibrėžiami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria sektorius, ir pateikiama nauja strategija šiems iššūkiams spręsti.

Komisija nustatė 14 veiksmų, kurie gali padėti sektoriui tvariai augti ir suteikti papildomo postūmio Europos pakrančių regionams. Siekdama įgyvendinti šiuos veiksmus, Komisija dirbs su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pramonės atstovais.

Pavyzdžiui, Komisija siūlo:

Parengti internetinį vadovą apie pagrindines sektoriaus finansavimo galimybes (ypač MVĮ).
Skatinti visos Europos dialogą tarp kruizų operatorių, uostų ir pakrančių turizmo suinteresuotųjų šalių.
Prireikus ES turizmo iniciatyvose, įskaitant reklamos ir komunikacijos kampanijas, sutelkti dėmesį į pakrantes ir jūrą.
Remti tarptautinių ir tarpregioninių partnerysčių, tinklų plėtrą³, klasteriai ir sumanios specializacijos strategijos.
Skatinti naujoviškas valdymo schemas naudojant IRT⁴ ir turizmo verslo portalas.
Siekti pagerinti pakrančių ir jūrų turizmo sektoriaus duomenų prieinamumą ir išsamumą.
Skatinti ekoturizmą ir skatinti ryšį su kitais tvarumo skatinimo veiksmais.
Skatinti atliekų prevencijos, tvarkymo ir šiukšlių į jūrą strategijas, siekiant remti tvarų pakrančių ir jūrų turizmą.
Atlikite tyrimus, kad suprastumėte, kaip pagerinti salų susisiekimą, ir atitinkamai kurkite naujoviškas turizmo strategijas (atokioms) saloms.
Atlikdami konkretų tyrimą, nustatykite naujovišką prieplaukos plėtros praktiką.

Ką turėtų daryti valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir regioninės bei vietos valdžios institucijos?

Siūloma strategijos sistema siūlo nuoseklų atsaką į sektoriaus iššūkius, papildydama esamas valstybių narių, regionų ir kitų suinteresuotųjų šalių iniciatyvas ir padidindama joms vertę.

Valstybės narės, turinčios pirminę kompetenciją turizmo srityje, raginamos kurti ir įgyvendinti nacionalines ir regionines strategijas, pasinaudoti turimomis lėšomis ir keistis gerąja patirtimi.

Strategija siekiama skatinti tarptautinę ir tarpregioninę partnerystę, dialogą ir bendradarbiavimą, kartu įtraukiant pakrančių ir jūrų turizmo klausimus į esamas programas ir politiką.

Pramonė ir suinteresuotosios šalys raginamos kurti naujus verslo modelius, taip pat naujoviškus ir įvairesnius produktus, siekiant sustiprinti sektoriaus reagavimo pajėgumus ir augimo potencialą. Siūlomais veiksmais taip pat siekiama pagerinti turizmo pasiūlos prieinamumą, susisiekimą ir matomumą bei skatinti tvarumą mažinant turizmo veiklos poveikį aplinkai.

Kokia ekonominė pakrančių ir jūrų turizmo svarba?

Tai didžiausias turizmo subsektorius, didžiausia jūrinė ekonominė veikla ir pagrindinis daugelio Europos pakrančių regionų ir salų ekonomikos variklis. Joje dirba beveik 3.2 mln. žmonių; iš viso sukuria 183 milijardus eurų ES BVP (2011 m. duomenys apie 22 valstybes nares su pakrante, be Kroatijos).

Beveik trečdalis visos turizmo veiklos Europoje vykdoma pakrančių regionuose, o apie 51 % visos Europos viešbučių vietų yra regionuose su jūros siena.

2012 m. vien kruizinio turizmo tiesioginė apyvarta siekė 15.5 mlrd. EUR ir jame dirbo 330,000 29.3 žmonių, o Europos uostuose apsilankė 10 mln. Per pastaruosius dešimt metų kruizinių kelionių paklausa pasaulyje išaugo maždaug dvigubai, o Europoje kruizų pramonė kasmet augo daugiau nei XNUMX %.

2012 m. valčių pramonę (valčių statybininkus, valčių ir vandens sporto įrangos gamintojus, prekybą ir paslaugas, pvz., frachtavimą) sudarė daugiau nei 32,000 280,000 įmonių Europoje (ES, neįskaitant Kroatijos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos), tiesiogiai atstovaujančių XNUMX XNUMX darbo vietų.

	Baltijos jūra	Šiaurės jūra	Atlanto	Viduržemio jūros	Juodosios jūros	VISO
Bendra BPV	18	31.1	34.5	90.3	1,3	183
Pakrantės turizmas	11.7	20.8	26	62.3	1.3	130 a)
Kruizinis turizmas	1.7	1.9	1.8	9.0	0.0	15
Jachtos ir prieplaukos	4.6	8.4	6.7	19.0	0.0	38
Bendras užimtumas	306.2	564.3	594.5	1540.8	26	3182
Pakrantės turizmas	226	401	502	1,203	25	2,507 a)
Kruizinis turizmas	36	83	28	155	1	303
Jachtos ir prieplaukos	44.2	80.3	64.5	182.8	0.0	371.9

Bendra pridėtinė vertė (BPV, milijardais) ir užimtumas (x 1,000 2011) pakrančių ir jūrų turizmo srityje ES XNUMX m. (išskyrus Kroatiją).

Turizmas yra augantis verslas, o Europa yra turizmo vieta Nr. 1 pasaulyje. 534 m. į Europą atvyko 2012 mln. turistų, ty 17 mln. daugiau nei 2011 m. (52 % atvykstančių visame pasaulyje), o pajamos siekė 356 mlrd. EUR (43 % viso pasaulio).⁵

Tarptautinių turistų atvykimas į Europą (milijonai)⁶

Kaip ši strategija gali padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų?

Pakrantės ir jūrų turizmo plėtra padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų keliais būdais:

Strategija gali padėti išnaudoti sektoriaus potencialą, skatinantį augimą ir kurti darbo vietas, ypač jaunimui ir ypač pakrančių regionuose.
Profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos vertinimas pramonėje leis geriau apžvelgti sektoriaus poreikius ir padės sutelkti mokymus ir švietimą, kad būtų sukurta mobilesnė ir kvalifikuota darbo jėga.