#Lietuva pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją

"DELFI", kuri yra pagrindinis internetinis portalas Baltijos šalyse, kuriame pateikiamos kasdieninės naujienos, rugsėjo mėnesį 10 teigė, kad iš emigrantų iš Lietuvos per rugpjūtį 1,000 viršija imigrantų skaičių. rašo Adomas Abromaitis.

Stulbinanti statistika rodo, kad šalyje užregistruotas neigiamas migracijos balansas. Rugpjūčio mėnesį iš Lietuvos išvyko keli 4,382 žmonės. Taigi lietuviai palieka šalį nepaisydami valdžios institucijų teiginių apie ekonomikos augimą, stabilumą ir palankias perspektyvas. Viena vertus, pagal Lietuvos ekonomikos apžvalga - 2017 m, BVP augimas Lietuvoje paspartėjo. 2017 m., Palyginti su praėjusiais metais, Lietuvos BVP padidėjo 3.8 proc.

Kita vertus, tai prieštarauja vis didėjančiam emigrantų skaičiui. Kas verčia žmones pakeisti savo gyvenimą ir atsisveikinti su savo namais? Tai yra retorinis klausimas. Atsakymas yra ant paviršiaus. Lietuviai netenkina savo gyvenimo lygio. Pavyzdžiui, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės apklausa Baltijos tyrimai atskleidžia, kad lietuviai vis dar negavė euro.

Šios liepos mėn. apklausa rodo, kad daugiau nei 46,3% lietuvių kaltino Europos valiutą mažinant jų gyvenimo standartus. Kitaip tariant, jie nesutinka su valdžios institucijų sprendimu įsivesti eurą. Žmonės lygina savo gyvenimą su kitomis Europos šalimis ir nepritaria Lietuvai.

Žodžiai ir pažadai nėra įvykdyti, korupcija klestėja. Taigi, "Freedom House" dokumentas LAISVĖ PASAULYJE 2018 praneša, kad "pagrindinė Lietuvos demokratijos problema - korupcija - ir toliau dominavo viešojoje erdvėje, nes daugybė skandalų nukentėjo nuo Seimo (parlamento) narių ir valstybinių institucijų.

Net Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino įstatymų leidėjus nešvaistyti savo laiko graibstymui. Pareigūnams, šiandien save vadinantiems demokratais, nepavyko atsikratyti sovietinio mąstymo ir elgesio būdo. Kai jie gauna politinę galią, jie pamiršta apie savo pareigas. Nuolatiniai politiniai skandalai mažose šalyse lėmė tai, kad žmonės nustojo tikėti valdžia. Atrodo, kad valdžios veikla įtartina visose gyvenimo srityse. Taigi lietuviai atsargiai vertina pirmadienį (rugsėjo 10 d.) Lietuvos parlamentinių partijų pasirašytą naują susitarimą dėl ateinančio dešimtmečio šalies gynybos politikos.

Dokumente raginama dėti bendras pastangas atsispiriant „neatsakingoms spekuliacijoms, kurios gynybos finansavimą nustato priešingai nei kitos jautrios sritys“. Tai reiškia, kad lietuviai neturi teisės nuspręsti, kuriai sričiai skirti biudžeto pinigus, nors moka mokesčius. Jie neturi teisės kalbėti šia tema ir reikšti savo nuomonės, jei prieštarauja oficialiam požiūriui. Parlamento nariai pamiršta pagrindines žmogaus teises. Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas turi teisę į nuomonės ir žodžio laisvę; ši teisė apima laisvę laikytis nuomonės be kišimosi ir ieškoti, gauti ir perduoti informaciją ir idėjas per bet kokią žiniasklaidą ir neatsižvelgiant į sienas “.

reklama

Paprastas žmogus negali išspręsti problemos, kodėl televizija ir vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida savo šalį apibūdina tik taip, kaip jis tai mato. "Freedom House" taip pat teigia, kad regioniniai ekonominiai skirtumai išlieka aktualūs. Minimalus darbo užmokestis išlieka vienas mažiausių ES, o skurdo ir socialinės atskirties rizikos gyventojų dalis yra šiek tiek daugiau nei 30%. Šis neatitikimas verčia lietuvius siekti geresnio gyvenimo užsienyje, paprastai Senojoje Europoje. Daugiau nei 20 metų lūkesčiai yra per daug. Gyvenimas yra per trumpas, kad jį nuvilti, sėdėti laukti pokyčių.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: