Susisiekti su mumis

Namai

Europa turėtų persvarstyti savo politiką dėl netikrų naujienų platintojų: tariamas #Fomenko atvejis

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Europos Sąjunga turi griežčiau kovoti su melagingų naujienų plitimu, kuris plačiai paplito skaitmeniniame amžiuje. Vis dėlto iš esmės nėra veiksmingų tokio mūšio mechanizmų, sakė Europos Parlamento narė iš Vokietijos, ES ir Ukrainos parlamentų asociacijos komiteto vicepirmininkė Viola von Cramon-Taubadel savo komentare žurnalistams.

 

„Pagrindinė priemonė kovojant su dezinformacija yra aukštai išsilavinusi visuomenė, kuri gali atskleisti ir atpažinti netikras naujienas, kokio tipo informaciją jos perduoda ir kaip ją patikrinti“, – sakė Cramon-Taubadel.

Europarlamentaras taip pat atskleidė, kad vis dar labai sunku teisiškai apsiginti nuo klastočių ir šmeižto kampanijų, ypač kalbant apie šmeižtą.

 

reklama

„Įstatymas yra susietas su fiziniu pasauliu, o ne su virtualiuoju. Mūsų prokurorai negali sekti visų bylų, kurios gali būti aktualios ir kurios galėtų būti perduotos baudžiamajam teismui – tai yra problema. Todėl mums reikia geresnės teisingumo sistemos, daugiau skaitmeninėje aplinkoje besispecializuojančių prokurorų ir veiksmingo būdo tokioms problemoms spręsti. Turime sugalvoti sisteminį požiūrį į darbą su didelėmis skaitmeninėmis įmonėmis ir visa socialine žiniasklaida“, – pridūrė Cramon-Taubadel.

 

Europos Sąjunga lieka bejėgė šmeižto kampanijų, kuriose naudojama netikra informacija, akivaizdoje. Tuo tarpu tokių kampanijų žmonės tampa kūrybiškesni ir įžūlesni – ypač tie, kurie skleidžia Rusijos propagandą.

 

„Kalbant apie sistemingą dezinformaciją, kuri dažnai ateina iš Rusijos ir jos propagandos institucijų, pagrindinis jos tikslas yra destabilizacija. Jie sumaniai sukūrė šias apgaulingas kampanijas įvairiose šalyse, kad jos neatrodytų panašios. Ukrainoje naudojami pasakojimai visiškai skiriasi nuo tų, kurie pasirodo Vokietijoje, kurie savo ruožtu visiškai skiriasi nuo Čekijos ir pan. Tai yra, ES yra įvairių formų apgaulingų kampanijų, kurias dažniausiai vykdo Rusijos Federacija“, – aiškino Cramon-Taubadel.

 

Netikrų naujienų platintojai jaučiasi pakankamai pasitikintys, kad nusitaikytų į pagrindines laisvos Europos institucijas – Europos Komisiją ir Europos Parlamentą. 

 

Ryškus pavyzdys yra apgaulė, kurią tariamai sukūrė Dniepro (Ukraina) verslininkas Dmitrijus Fomenko. Jis paskelbė, kad 16 m. birželio 2020 d. Europos Parlamente įvyks apskritasis stalas. Renginį turėjo organizuoti Europos liaudies partija, o tarp dalyvių buvo ir žinomų Europos parlamentarų – tarp jų ir Viola von Cramon-Taubadel. Netrukus paaiškėjo, kad apie šį apskritąjį stalą nieko nežinojo nei Europos liaudies partija, nei deputatai. Galiausiai įvykis iš viso neįvyko. Kaip vėliau išsiaiškino žurnalistai, tai buvo visiška klastotė.

 

Apgaulė buvo plačiai nuskambėjusi Europos žiniasklaidoje, įskaitant Briuselio paštas:

Europos Sąjunga turi tvirtai kovoti su netikromis naujienomis – Dmitro Fomenkos istorija

ir Frankfurto fondas.

„Apskritai, tokie renginiai – bendrai organizuojant deputatus – gali atsirasti. Tai pasakius, yra gana baisu vogti ir neteisėtai naudoti partijos ar politinės grupės logotipą ir sukurti netikrą įvykį“, – sakė Cramon-Taubadel.

 

Dar prieš tariamai įvykstant apskritajam stalui, europarlamentarė neigė savo dalyvavimą jame, pavadindama renginį „fake news“.

 

Vėliau Fomenko apkaltino Cramon-Taubadel dirbant Kremliui ir gavusiu kyšius už neigimą dalyvauti šiame renginyje.

„Šis asmuo net nevertas minėti. Kaip jau sakiau, Ukraina kenčia nuo daugelio reikšmingų problemų: ji yra ant ekonominės krizės slenksčio; šalis taip pat negali tinkamai susidoroti su pandemija. Turime kalbėti rimtomis temomis, susijusiomis su Ukraina, kurių yra daug; ne apie šią Fomenko atvejį, kurio daugiau nenagrinėsiu“, – sakė Cramon-Taubadel.

 

Tuo tarpu Fomenko atvejis dar kartą įrodė, kad ES turi peržiūrėti savo politiką netikrų naujienų organizatorių ir platintojų atžvilgiu. Skaitmeniniame amžiuje informacija gali būti iš karto paskleista. Ir kai kuriais atvejais tai gali sukelti rimtą politinę, socialinę ar ekonominę destabilizaciją.

 

„Žinau, kad daugelis valstybių narių rengia labiau struktūrizuotą teisės aktą. Kuriame skaitmeninę duomenų bazę, kad kovotume su neapykanta kurstančia kalba, netikromis naujienomis ir pan. Bet, kiek žinau, tai dar nesibaigė, o svarstysime po vasaros pertraukos“, – apibendrino europarlamentaras.

 

 

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai