Susisiekti su mumis

Kinas

25 metų nuo #MEDIA programos

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

kinasNuo pat ES MEDIA programos pradžios 1991 m. į Europos kūrybiškumą ir kultūrų įvairovę investuota daugiau nei 2.4 mlrd. EUR. Ji parėmė tūkstančių filmų kūrimą Europoje ir jų tarptautinį platinimą.

Kada buvo pradėta MEDIA programa ir kokia jos idėja?

Programa MEDIA (santrumpa iš prancūzų kalbos: Mesures pour l'incouragement et le développement de l'industrie audiovizuelle) buvo pradėtas vykdyti 1991 m. Jos tikslas – padidinti Europos filmų, televizijos ir vaizdo įrašų produkcijos apyvartą tarpvalstybiniu mastu, taip pat apsaugoti kultūrų įvairovę Europoje. Juo taip pat siekiama pagerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių aplinką stiprinant nacionalines pramonės šakas, platinant jų produkciją visoje Europos rinkoje ir skatinant jų bendradarbiavimą. Šiandien MEDIA yra ES dalis Kūrybiška Europa " programos.

MEDIA programa prasidėjo 1991 m. ir sutapo su Televizijos be sienų direktyvos įgyvendinimu.. Jis buvo sukurtas remiantis bendra deklaracija Audiovizualinė Eureka, 26 m. spalio 2 d. Paryžiuje priėmė 1989 Europos valstybių atstovai ir Europos Komisijos pirmininkas. Pradinis biudžetas buvo 310 mln. ekiu. Šiandien daugiau nei pusė (56 proc.) programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto (1.46–2014 m.) skirta 2020 mlrd. EUR. MEDIA paprogramę.

Kaip programa MEDIA padeda audiovizualinei pramonei?

ES investuoja ankstyvame kūrimo proceso etape, kai autoriai kuria koncepcijas ir rašo scenarijus. MEDIA programa taip pat skatina bendros produkcijos kūrimą: bendros gamybos filmai turi du ar tris kartus didesnį tiražą, nes jie yra sukurti ir sukurti taip, kad patiktų kelioms auditorijoms. Kai kurios MEDIA programos yra labai selektyvios, o tai suteikia kokybės ženklą, kuris kartu su finansine parama padeda didinti garso ir vaizdo kūrinių žinomumą.

MEDIA programa taip pat padėjo apmokyti daugiau nei 20,000 XNUMX prodiuserių, režisierių ir scenaristų ir leido jiems prisitaikyti prie naujų technologijų.

reklama

Kita sritis, kurią apima MEDIA programa, yra prieiga prie turinio. Tai apima platinimo priemones, paramą pardavimo agentams / platintojams ir paramą kino teatrams. Didžioji dalis MEDIA programos finansavimo (44 %) skiriama nenacionaliniam platinimui ir platinimui internetu. MEDIA padeda platintojams rodyti užsienio filmus ir finansuoja rinkodarą, spausdinimą ir reklamą, subtitravimą ir dubliavimą ir kt. MEDIA taip pat remia Europa Cinemas – tinklą, kurį sudaro 962 kino teatrai visoje Europoje, įsipareigoję rodyti Europos kūrinius. Apskaičiuota, kad už kiekvieną į „Europa Cinemas“ tinklą investuotą 1 eurą per papildomą auditoriją audiovizualiniam sektoriui sukuriama 13 eurų.

Galiausiai, ES remia auditorijos plėtrą, kad paskatintų susidomėjimą Europos audiovizualiniais kūriniais, visų pirma skatindama, skatindama kino raštingumą ir rengdama festivalius.

Šį darbą nacionaliniu mastu remia tinklas Kūrybiška Europa stalai visose valstybėse narėse ir kitose MEDIA programoje dalyvaujančiose šalyse turi 79 biurus, kurie padėtų potencialiems kandidatams į MEDIA ir reklamuotų programą vietoje.

Pavyzdžiui, kokius filmus MEDIA programa remia nuo 1991 m.?

Nuo pat savo veiklos pradžios MEDIA bendrai finansavo kai kurias Europos kino brangenybes. MEDIA padėjo daug žadančių filmų plėsti ir pasiekti tarptautinį pripažinimą. MEDIA finansuojami filmai, tokie kaip La Grande Bellezza, lūšnynų milijonierius ir Atsisveikink su Leninu sulaukė kritikų pripažinimo festivaliuose ir apdovanojimų ceremonijose nuo Kanų festivalio iki Akademijos apdovanojimų (Oskarų).

Nuo 1991 m. Kanų kino festivalyje Auksine palmės šakele, Grand Prix arba geriausio režisieriaus apdovanojimu buvo apdovanota 40 MEDIA remiamų filmų. Šiais metais Kanuose MEDIA remia 10* iš 21 filmo vien oficialiame konkurse.

MEDIA remiami filmai buvo pripažinti ir už Europos ribų. Paskutiniai keturi geriausio užsienio filmo „Oskarai“ buvo skirti Europos filmams, remiamiems MEDIA: Amour, Didžioji Grožis, Ida, Sūnus Saulius. 2016 m. 11 „MEDIA“ remiamų filmų gavo 18 „Oskarų“ nominacijų. Šie filmai yra: Sūnus Saulius – kuris taip pat laimėjo geriausio užsienio filmo apdovanojimą „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose, Carol, Jaunystė, Bruklinas, 45 metai, Mustang, Krigen, 100 metų vyras, kuris išlipo pro langą ir dingo, Tylos žvilgsnis, Kambarys, Amy ir Aviukas Šonas - The Movie.

Kas yra Europos kino forumas Kanų kino festivalyje?

Šių metų Kanų kino festivalyje Komisija Europos kino forumo metu surengs viešą konferenciją „Europos kūrinių finansavimas skaitmeniniame amžiuje“ ir kartu su Europos kino agentūros direktoriais organizuojamą seminarą „Kaip skatinti internetinį Europos kūrinių platinimas visoje ES“ (daugiau informacijos).

Europos kino forumas (EFF) yra struktūrinio dialogo tarp politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių garso ir vaizdo sektoriuose platforma. Ją Komisija pradėjo 2014 m. komunikate dėl Europos filmas skaitmeninėje eroje. Jos tikslas – parengti strateginę politikos darbotvarkę, atveriančią naujas perspektyvas spręsti skaitmeninės revoliucijos iššūkius ir galimybes. EŽF yra sukurta taip, kad iki 2017 m. pabaigos būtų konkrečiai pritaikytos Europos finansavimo sistemos ir pateiktos aiškios rekomendacijos valstybėms narėms ir pramonei.

Kodėl subtitrai ir dubliavimas yra svarbūs? Kiek jiems skirta ES lėšų?

Pagal Neseniai atlikta Eurobarometro apklausa, 62 % europiečių žiūri tik tuos filmus ar serialus, kuriuose yra garso įrašas arba subtitrai jų šalies kalba (-omis). Subtitrai ir dubliavimas yra didelis iššūkis audiovizualinių kūrinių apyvartai Europoje. Kartu su reklama tai yra viena iš pagrindinių išlaidų, padengtų MEDIA programa, remianti Europos filmų platinimą tarpvalstybiniu mastu. 2014 m. MEDIA subtitrai ir dubliavimui išleido apie 4 mln. EUR, padėdami maždaug 500 filmų pasiekti naują auditoriją. Komisija neseniai padidino šią paramą (4.3 m. – apie 2015 mln. eurų). Ji taip pat, padedama Europos Parlamento, pradėjo du naujus projektus, kurių vertė siekia 4.5 mln. EUR, kad padėtų su subtitrais (novatoriški subtitrų sprendimai, įskaitant „crowdsourcing“. ir naujos TV programų subtitruotos versijos).

Kas yra Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė ir ar ji veiks?

MEDIA taip pat padės audiovizualinėms įmonėms gauti finansavimą per naują Kultūros ir kūrybos sektoriuose garantijų priemonės bus pradėtas 2016 m. birželio mėn.

2014–2020 m. programa „Kūrybiška Europa“ skyrė 121 mln. EUR mechanizmui, kuris veikia kaip finansinių tarpininkų, siūlančių finansavimą kultūros ir kūrybinėms iniciatyvoms, draudimui. Taip yra todėl, kad kultūros ir kūrybos sektoriams gali būti sunku gauti finansavimą. Priežastys yra, pavyzdžiui, nematerialus jų turto ir užstatų pobūdis, ribotas rinkos dydis, paklausos neapibrėžtumas ir finansų tarpininkų mokymo trūkumas, skirtas spręsti sektorių ypatumus. Skaičiuojama, kad nesiimant veiksmų sektoriaus finansavimo trūkumas 2014–2020 m. gali siekti 1.1–1.9 mlrd. eurų per metus. Vien tik užstato trūkumas gali sutrukdyti nuo 280,000 476,000 iki XNUMX XNUMX šio sektoriaus MVĮ gauti finansinių tarpininkų paskolas.

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė turės galimybę panaudoti 600 mln. EUR paskolų ir kitų finansinių produktų, skirtų MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms kultūros ir kūrybos sektoriuose. Garantijų schemą valdys Europos investicijų fondas, Komisijos vardu.

Ką Komisija daro siekdama užtikrinti platesnę prieigą prie turinio visoje ES?

2015 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė Naujos taisyklės dėl tarpvalstybinio perkėlimo dalis Skaitmeniniai bendrosios rinkos strategija. Siekiama užtikrinti, kad europiečiai, perkantys ar užsiprenumeravę filmus, sporto transliacijas, muziką, elektronines knygas ir žaidimus namuose, galėtų jas pasiekti keliaudami į kitas ES šalis.

Taip pat gruodžio mėn. Komisija papasakojo apie būsimas priemones kuri dar labiau pagerins tarpvalstybinę prieigą prie kūrybinio turinio. Tai apims:

  • Televizijos ir radijo programų tarpvalstybinio platinimo internetu gerinimas;
  • remti teisių turėtojus ir platintojus, kad jie susitartų dėl licencijų, suteikiančių tarpvalstybinę prieigą prie turinio, ir dėl tarpvalstybinių suinteresuotų vartotojų iš kitų valstybių narių prašymų. Šiame kontekste galima apsvarstyti tarpininkavimo ar panašių alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų vaidmenį ir;
  • palengvinti nebeprekiaujamų kūrinių skaitmeninimą ir sudaryti juos prieinamus internete, įskaitant visoje ES.

Naudodama programą „Kūrybiška Europa“ ir kitas politikos priemones, Komisija taip pat:

  • Toliau propaguoti priemones, kurios padėtų į bendrąją rinką įtraukti daugiau Europos kūrinių, įskaitant paruoštų pasiūlyti Europos filmų katalogų kūrimą, siekiant padėti jiems pasiekti internetinius platintojus, licencijavimo centrų kūrimą, siekiant palengvinti kūrinių, kurie dar nėra licencijuoti, kūrimą. valstybėje narėje ir dažniau naudojami standartiniai kūrinių identifikatoriai. Bendrų identifikatorių naudojimas padės lengviau rasti teisių turėtojus ir palengvins licencijavimą;
  • remti Europos internetinės paieškos priemonių, kurios bus siūlomos interneto vartotojams, kūrimą (ty internetinį galimų teisėtų pasiūlymų indeksavimą), taip pat skatinti veiksmingesnį viešąjį finansavimą, skirtą subtitravimui ir dubliavimui plėtoti, ir;
  • intensyvinti dialogą su audiovizualiniu sektoriumi, kad būtų skatinami teisėti pasiūlymai ir filmų atrandamumas bei randamumas (būsimoje partnerystėje su nacionaliniais kino fondais), rasti būdų, kaip tvariau naudoti esamus Europos filmus (padedant Europos kino forumui). ) ir ištirti alternatyvius animacijos sektoriaus finansavimo, gamybos ir platinimo modelius, kuriuos galima keisti Europos lygiu (struktūriniame pramonės bendradarbiavimo forume).

Kaip būsima Audiovizualinių ir žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AVMSD) peržiūra paveiks Europos garso ir vaizdo kūrinius?

Kaip dalį savo Skaitmeniniai bendrosios rinkos strategija, Komisija atnaujina ES audiovizualinės žiniasklaidos taisyklės kad jie tiktų 21-ajamst amžiaus. Pasiūlymas bus pateiktas artimiausiomis savaitėmis. Pasiūlymas ypač sustiprins Europos kūrinių įsipareigojimų užsakomųjų paslaugų srityje skatinimą. Nors televizijos transliuotojai į Europos turinį investuoja apie 20 % savo apyvartos, užsakomųjų paslaugų teikėjams šis skaičius sudaro mažiau nei 1 %. Todėl pasiūlymu bus siekiama paskatinti naujas investicijas į Europos kūrinius. Europiečiai turės prieigą prie platesnės Europos kūrinių pasiūlos kataloguose, o ši priemonė prisidės prie kultūrinės įvairovės ir daugiau galimybių kūrėjams Europoje.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

Trendai