Europiečiai mano, kad jiems reikia daugiau informacijos, kad būtų galima pasiruošti ekstremalioms situacijoms, rodo naujausia Eurobarometro apklausa

Europos Komisija paskelbė rezultatai nuomonės tyrimo, rodančio, kad dauguma ES piliečių mano, kad norint pasirengti nelaimėms ir ekstremalioms situacijoms, reikia daugiau informacijos. Be to, atsakymai atskleidžia, kad piliečiai labiausiai jaučiasi pažeidžiami su klimato kaitos poveikiu, bet taip pat ir saugumui bei socialinei rizikai.

Neseniai atliktame specialiajame Eurobarometro tyrime 27 valstybių narių žmonių buvo klausiama apie jų suvoktą nelaimių pavojų, jų žinių lygį ir šaltinius, kuriais jie naudojasi norėdami sužinoti apie nelaimių riziką. Apklausoje taip pat buvo klausiama, kaip gerai jie yra pasirengę nelaimėms ir kiek jie pasitiki pagalbos tarnybomis ir institucijomis.

Žmonės 17 valstybių narių jaučiasi labiausiai veikiami ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip audros, sausros ir karščio bangos. Labiausiai respondentai jaučiasi patyrę miškų gaisrus Portugalijoje ir Kipre bei potvynius Bulgarijoje. Švedijoje, Danijoje ir Čekijoje, kur kibernetinio saugumo grėsmės užima pirmaujančią vietą, atsakymai buvo labai skirtingi. Vokietijoje politinė ar geopolitinė įtampa, Estijoje ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimai ir Suomijoje ekstremalios situacijos žmonių sveikatai yra numanomo asmeninio poveikio sąrašo viršuje.

ES lygmeniu beveik du trečdaliai respondentų teigė, kad jiems reikia daugiau informacijos, kad būtų galima pasirengti nelaimėms ir ekstremalioms situacijoms. Be to, daugiau nei trečdalis piliečių teigė, kad jiems sunku rasti reikiamos informacijos iš valdžios institucijų ir pagalbos tarnybų.

Apklausa taip pat rodo, kad beveik keturi iš dešimties žmonių neturi nei laiko, nei finansinių išteklių pasiruošti nelaimėms ar ekstremalioms situacijoms.

ES piliečiai taip pat patvirtino, kad pasitiki skubios pagalbos tarnybomis, kurios valdys nelaimių situacijas ir teiks informaciją bei įspėjimus. Kartu jie teigia, kad geresnis pasiruošimas padidins jų individualų atsparumą.

Kalbant apie bendruomenių vaidmenį, apklausa atskleidžia, kad žmonės daugiausia pasitiki šeimos nariais ir draugais, kad susidorotų su nelaime, net labiau nei pagalbos tarnybomis, NVO ir vietos valdžios institucijomis ar vyriausybinėmis agentūromis. Beveik du trečdaliai ES piliečių teigia, kad jie niekada nedalyvavo savanoriškame darbe, siekdami remti pagalbos teikimo organizacijas ar bendruomenines iniciatyvas, didinančias atsparumą nelaimėms, o tik 7 % jų šiuo metu užsiima tokio paties pobūdžio darbu.

Reklama

fonas

ES turi keletą priemonių ekstremalioms situacijoms ir katastrofoms spręsti.

ES civilinės saugos mechanizmas stiprina 27 ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių (Islandijos, Norvegijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos) bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti prevenciją, pasirengimą ir atsakas į nelaimes.

Kai ekstremalioji situacija viršija šalies Europoje ir už jos ribų reagavimo pajėgumus, ji gali prašyti pagalbos per mechanizmą. Europos Komisija atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant reagavimą į nelaimes visame pasaulyje. Nuo pat savo veiklos pradžios 2001 m. ES civilinės saugos mechanizmas buvo suaktyvintas daugiau nei 600 ekstremalių situacijų ir krizių ES viduje ir už jos ribų.

2023 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė rekomendaciją ir komunikatą, skirtą nustatyti bendrus tikslus didinti atsparumą nelaimėms civilinės saugos srityse. Tai reiškia, kad iki 2030 m. reikia gerokai padidinti Sąjungos gyventojų informuotumo apie nelaimių riziką ir pasirengimą kiekvienoje valstybėje narėje. Europos atsparumo nelaimėms tikslais siekiama pagerinti ES, jos valstybių narių ir ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių valstybių gebėjimą numatyti ir geriau atlaikyti būsimų didelių nelaimių ir ekstremalių situacijų padarinius.

Daugiau informacijos 

Specialusis Eurobarometras apie ES gyventojų informuotumą apie nelaimių riziką ir jų pasirengimą Nr. 547

DG ECHO informacija apie Eurobarometrus

ES civilinės saugos mechanizmas

Komisijos rekomendacija dėl Sąjungos atsparumo nelaimėms tikslų

Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos atsparumo nelaimėms tikslų. Veikimas kartu sprendžiant būsimas ekstremalias situacijas

Pasidalinkite šiuo straipsniu: