Susisiekti su mumis

Kazachstanas

Kazachstano nepriklausomybės 30-metis: pasiekimai ir rezultatai

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Naujausias analitinis kūrinys paskelbti Zakon.kz, interneto naujienų leidinys, verčiamas iš rusų kalbos, atskleidžia Kazachstano kelią į ekonominę pažangą ir tvarų vystymąsi nuo 1991 m. Tai parodo, kaip šalis pasiekė reikšmingų rezultatų, įgyvendindama plataus masto rinkos reformas posovietiniame pasaulyje. erdvė, Darbuotojų ataskaita, Kazachstano nepriklausomybė: 30 metų, Nacija.

Kazachstanas šiemet švenčia savo nepriklausomybės 30-metį. Per šį laiką šalis pakeitė savo įvaizdį tarptautinėje arenoje ir tapo ekonomine bei politine lydere regione. 

Kazachstano Eli paminklas. Paminklas simbolizuoja šiuolaikinę Kazachstano ir jo žmonių istoriją. Paminklo aukštis – 91 metras – žymi 1991 m., kai Kazachstanas tapo nepriklausomas. Nuotraukų kreditas: Elbasy.kz.

„Šiemet minime 30-ąsias Kazachstano nepriklausomybės metines. Tai svarbi data stiprinant atgimstantį Kazachstano valstybingumą ir laisvę, apie kurią svajojo mūsų protėviai. Istorijai 30 metų yra akimirka, kuri prabėga akimirksniu. Tačiau daugeliui žmonių tai yra ištisa sunkumų ir džiaugsmų, krizių ir pakilimų era“, – sakė Kazachstano prezidentas Kasimas Jomartas Tokajevas straipsnyje „Nepriklausomybė visų pirma“.

Sunkiausi šaliai buvo pirmieji nepriklausomybės metai. Kazachstanas paveldėjo silpną ekonomiką. 1991 metais šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo 11 procentų. Pokytis buvo įmanomas tik iki 1996 metų pabaigos, kai jis padidėjo 0.5 proc. Kitais metais augimas siekė 2 procentus. 1991 m. infliacija buvo 147.12 proc., o kainos per mėnesį pakilo 57-58 proc. 1992 metais šis skaičius jau buvo lygus 2962.81 proc. Padėtis išsilygino 1993 m. pabaigoje, nustatant, kad vidutinis tarifas buvo apie 2169.8 proc. 1994 m. jis buvo sumažintas per pusę iki 1160.26 proc., o vėlesniais metais 1.88 m. sumažėjo 1997 proc.

Idėja sukurti naują Kazachstano sostinę priklauso Nursultanui Nazarbajevui. Sprendimas perkelti sostinę iš Almatos į Akmolą buvo priimtas 6 m. liepos 1994 d. Astana buvo pervadinta į Nur-Sultan miestą 23 m. kovo 2019 d. Nuotraukų kreditas: Elbasy.kz.

Tuo pačiu laikotarpiu nedarbo lygis siekė 4.6 proc. 1995 metais jis sumažėjo iki 3.2 proc. 1992–1994 m. smarkiai išaugo nedarbo lygis ir masinis gyventojų nutekėjimas – šalį paliko 1.1 mln. Šalies biudžeto deficitas 1994 m. buvo 20.6 mlrd. tenge (47.8 mln. JAV dolerių).

reklama

Kazachstano vyriausybė parengė ir pradėjo vykdyti Šalies politinės ir ekonominės plėtros iki 2005 m. strategiją. Pagal šią strategiją vyriausybė pradėjo privatizavimo, ekonominių reformų programą, pradėjo perėjimą nuo sovietinės planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos. . 1991–2000 metais Kazachstane atsirado visa klasė smulkaus ir vidutinio verslo. Jie nupirko 34500 valstybės nuosavybės objektų už 215.4 mlrd. tenge (499.7 mln. JAV dolerių). 

Ūkio ministerijos teigimu, Kazachstanas parodė reikšmingų laimėjimų įgyvendindamas plataus masto rinkos reformas posovietinėje erdvėje. Šalis pritraukė daugiau nei 380 milijardų dolerių tiesioginių užsienio investicijų, o tai sudaro 70 procentų visų investicijų į Centrinės Azijos regioną įplaukų.

1997 metais valstybė susidūrė su dar viena ekonomine krize, kurią sukėlė staigus Azijos rinkos kritimas. Ši krizė ištiko visus ekonomikos veikėjus, kurie, siekdami pelno iš investicijų į sparčiai augančias Rytų ir Pietryčių Azijos ekonomiką, privedė prie bankroto. Finansiniai nuostoliai siekė milijardus dolerių, kurie paveikė buvusių sovietinių šalių, įskaitant Kazachstaną, ekonomiką.

Po kapitalo nutekėjimo pasaulio rinkose krito energijos ir žaliavų kainos. Šis suderinimas lėmė Rusijos ekonomikos destabilizaciją, kuri turėjo įtakos rusiškų prekių savikainos mažėjimui ir dėl to turėjo įtakos Kazachstano gamintojams. Siekdama stabilizuoti vidaus rinką, Kazachstano valdžia sumažino importą iš kaimyninių šalių, devalvavo Kazachstano valiutą. Tai išgelbėjo šalies ekonomiką nuo didelio masto neramumų.

Azijos plėtros banko teigimu, pragmatiška Kazachstano ekonominė politika padėjo šaliai tapti aukštesnes vidutines pajamas gaunančia valstybe ir ekonomine bei politine lydere Centrinėje Azijoje.

Kazachstanui pavyko sumažinti skurdą, padidinti gyventojų galimybes įgyti pradinį išsilavinimą, pagerinti lyčių lygybę ir vaikų bei motinų socialinę apsaugą. Pagal statistiką, skurstančiųjų dalis, remiantis nacionaline skurdo riba, palyginti su 2001 m., šalyje sumažėjo nuo 46.7 proc. iki 2.6 proc. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, Kazachstane nuolat žemas nedarbo lygis. Nuo 2011 metų šis rodiklis niekada neviršijo 5 procentų.

Jau keletą metų Kazachstano valdžia vykdo šalies ekonomikos diversifikavimo programą. Vyriausybė įgyvendina žemės ūkio modernizavimo, viešųjų išteklių naudojimo gerinimo, ne naftos sektoriaus produktyvumo didinimo, apdirbamosios pramonės perėjimo prie perspektyvesnių, didelį eksporto potencialą turinčių pramonės šakų, programas.

Siekdamas išlaikyti aukštus ekonomikos augimo tempus, Kazachstanas siekia įgyvendinti struktūrinius ekonomikos pokyčius, kurie atsispindėjo 2050 m. Pirmojo prezidento kreipimesi Kazachstano kelias 2014: Bendras tikslas, bendri interesai, bendra ateitis.

Pastaruoju metu šalis pasuko į inovacijas orientuotos ekonomikos keliu, siekiančiu palankios verslo aplinkos ir investicinio klimato formavimo bei šalies ūkio intensyvumo ir našumo didinimo.

Pasak Kazachstano eksperto Andrejaus Čebotarevo, nepaisant pandemijos ir bendro BVP nuosmukio, 2020 metų pabaigoje apdirbamoji pramonė išaugo 3.9 proc. Bendroji pridėtinė vertė taip pat auga ir per praėjusius metus sudarė 9.3 trilijono tengų (21.5 mln. JAV dolerių). Aukštos pridėtinės vertės produktų eksportas taip pat išaugo 5 proc. 

Ekonomikos diversifikacija leido į rinkas visoje šalyje patekti vis daugiau vietinių produktų. Jų kokybė jokiu būdu nenusileidžia užsienio gamintojų kokybei.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai