Lietuva: Europos valstybė, kuri išdrįso nepaisyti Kinijos, tada susvyravo

Praėjusių metų liepą mažytė Europos valstybė Lietuva paskelbė the atidaroma Taivano atstovybė sostinėje Vilniuje, rašo Joshua Nevett.

Atsitiktiniam stebėtojui šis teiginys galėjo atrodyti nepastebimas.

Kinijai tai buvo netoleruotinas diplomatinio priešiškumo pareiškimas.

Kai biuras atidarytas praėjusį lapkritį, tai buvo pirmas kartas, kai Europos Sąjungos valstybė narė leido Taivanui naudoti savo pavadinimą užsienio forpostui.

Tai palietė nervą Kinijoje, kuri teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, nors sala ilgą laiką save laiko savarankiška demokratine valstybe.

Kad neįžeistų Kinijos, dauguma šalių vengia oficialių santykių su Taivanu ir pripažįsta jo atstovybę sostinės Taipėjaus pavadinimu.

Toks buvo status quo Europoje, kol Lietuva neišdrįso būti kitokia.

reklama

• Aiškinama: Kas slypi Kinijos ir Taivano takoskyroje?

Už tai Lietuva buvo pasmerkta Kinijos, bet kitur išliaupsinama kaip demokratijos čempionė. Lietuva – apie 2.8 mln. gyventojų turinti šalis – žiniasklaidoje buvo vaizduojama kaip Dovydas Kinijos Galijotui.

Baltijos valstybė išliko iššaukianti, o Kinija sumenkino diplomatinius santykius ir apribojo prekybą su Lietuva.

Tačiau šią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda (nuotraukoje) Kinijos palankiai įvertintuose komentaruose išreiškė abejones dėl principingos savo šalies pozicijos išminties.

„Manau, kad klaida buvo ne Taivano biuro atidarymas, o jo pavadinimas, kuris nebuvo su manimi suderintas“, – antradienį (sausio 5 d.) vietos radijui sakė Nausėda.

Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad pripažinti klaidą buvo teisingas žingsnis, tačiau pabrėžė, kad pasiteisinimai nepadėjo išspręsti problemos.

Ta problema, anot Lietuvos prezidentės, buvo pavadinta „ir dabar turime kovoti su pasekmėmis“.

Tos pasekmės pradėjo skaudėti, nes įmonės iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, kurios ten tiekia dalis, skundžiasi prekybos su Kinija apribojimais.

Kinija neigė įsakiusi boikotuoti prekybą Lietuvai, tačiau ES teigia patikrinusi pranešimus apie muitinėje blokuojamą importą. Jei diplomatija nepasiseks, Europos Komisija teigia pateiksianti skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Jei Lietuva nepasilenks Kinijos valiai, draugiškas sprendimas atrodo mažai tikėtinas.

Ryžto testas

Ir Nausėda, ir Lietuvos valdžia iki šiol laikė nervus. Jie teigia gerbiantys Kinijos politiką Taivano atžvilgiu ir tvirtinantys teisę užmegzti glaudesnius ryšius su sala.

Nepaisant to, Nausėdos „klaidos“ pasiūlymas sukrėtė iki šiol nuoseklią Lietuvos žinią. Jis aiškiai paprašė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio deeskaluoti situaciją.

Komentarai išbandė Lietuvos ryžtą ir atskleidė nesutarimus tarp užsienio politikai vadovaujančios prezidentės ir centro dešinės koalicinės vyriausybės premjerės Ingridos Šimonytės.

Ponas Nausėda 2019 metų prezidento rinkimuose nugalėjo M. Šimonytę, o pernai pora nesutarė dėl Covid-19 priemonių.

Socialdemokratų partijos parlamentarė Dovilė Šakalienė sakė, kad į prezidentės įsikišimą reikia žiūrėti per vidaus politiką, o ne į disharmoniją užsienio politikoje.

„Turime žengti žingsnį atgal ir suprasti, kad demokratijose gana įprasta, kad tarp valdžios šakų kyla įtampa“, – sakė ji BBC.

Trečiadienį, sausio 6 d., paklaustas apie prezidentės kritiką, V. Landsbergis sakė „visus žingsnius“ derinęs su Nausėda.

Užsienio reikalų ministerija Vilniuje BBC sakė, kad vyriausybė „tvirtai laikosi savo sprendimo pasveikinti Taivano atstovybės atidarymą“.

„Parama demokratijai ir žmogaus teisėms, kaip visuotinėms vertybėms, buvo koalicijos sutarties dalis ir yra svarbi Lietuvos vyriausybės programos dalis“, – sakė atstovė.

"Mažas, bet drąsus"

Kaip pirmoji valstybė, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Lietuva nutiesė demokratijos taką Vidurio ir Rytų Europoje.

Pastaraisiais metais Lietuva buvo viena aršiausių Kinijos kritikų Europoje – nuo ​​elgesio su uigūrų musulmonų mažuma Sindziange iki Honkongo laisvių.

Ši istorija turėjo įtakos Taivano sprendimui, sakė europarlamentaras ir buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

„Visada laikėme save maža, bet drąsia šalimi, kuri pasisako už moralinius principus“, – sakė jis. "Bet aš nesuprantu, kaip mes pažeidėme diplomatines taisykles. Kinijos jautrumas tais klausimais yra Kinijos problema."

Prieš šį ginčą Lietuva jau buvo pasitraukusi iš Kinijos investicinio forumo 17+1 su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, motyvuodama apmaudu ekonomine nauda.

Atsižvelgiant į tai, kad Kinija sudaro vos 1% Lietuvos eksporto, Baltijos šalis turėjo mažiau prarasti nei kai kurios jos sąjungininkės Europoje, sakė ES ir Taivano santykių ekspertas Marcinas Jerzewskis.

„Aukštesnio moralinio pagrindo pasirinkimo kaina Lietuvai yra mažesnė, nei būtų kitoms šalims“, – BBC sakė jis. "Tai neabejotinai svarbu. Tačiau svarbu ir pagrįstas pažadas kompensuoti prarastą prekybą."

Tą pažadą parodė Taivanas, pagrindinis ekonomikos veikėjas, kuris, jo manymu, yra patikima lietuviškų produktų pakaitala.

Vienu antraštę patraukiančiu geros valios gestu šią savaitę Taiwan Tobacco and Liquor Corp (TTL) nupirko 20,000 XNUMX butelių lietuviško romo kurie buvo nukreipti į Kiniją.

Tada trečiadienį, Taivanas pranešė, kad planuoja Lietuvoje investuoti 200 mln apsaugoti šalį nuo Kinijos spaudimo.

Šis pasiūlymas gali dar labiau papiktinti Kiniją, kuri ir toliau nepajudinamai laikosi savo įsipareigojimo susijungti su Taivanu.

Kinijos valstybės valdoma "Global Times" laikraštis tai aiškiai pasakė praėjusių metų lapkritį. Jame sakoma, kad nebus „galimybės banalioms jėgoms, tokioms kaip Lietuva, vadovauti Vakarų pasauliui, kad jis sukrėstų vienos Kinijos principą“.

Lietuva buvo „tik pelė ar net blusa po kovojančio dramblio kojomis“.

Per kelis mėnesius dramblys piktai trypė kojomis, tačiau Kubilisus teigė nematantis jokios priežasties gąsdinti.

„Grasindama mums, tai kuria solidarumą su Lietuva“, – sakė jis.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: