Didžiulė humanitarinė krizė: Pakistano ambasadorius perspėja dėl didėjančių potvynių jo šalyje padarinių

Pakistano ambasadorius ES Asadas Khanas atvyko į Briuselį su svarbiais prioritetais, kurių turi siekti tiek dėl stiprėjančių Pakistano santykių su Europos Sąjunga, tiek dėl platesnio susirūpinimo jo šaliai geopolitinio nestabilumo metu. Tačiau kai politikos redaktorius Nickas Powellas susėdo su juo duoti interviu, pradėti buvo tik viena vieta – potvynis, kuris pastarosiomis savaitėmis nusiaubė tiek Pakistano.

Ambasadorius Khanas savo interviu pabrėžė, kad padėtis vis dar vystosi ir paliečia visą Pakistaną ir už jo ribų, o ne tik iš tikrųjų užtvindytas dideles teritorijas, toks yra sutrikimo mastas ir jo šalį ištikusi humanitarinė krizė. Jis neabejojo, kad tai buvo klimato kaitos pasekmė, o ne tik stichinė nelaimė.

Jis sakė, kad tai toli gražu nėra įprastas musonas. „Šiais metais tai prasidėjo anksti ir tęsėsi daug ilgiau nei įprasta. Vanduo nusileidžia nuo kalvų, į pietus į lygumas, o lietui toliau lyjant vandens gali ir toliau didėti, jis virsta vandens vandenynu, kaip užfiksuota kai kuriose palydovinėse nuotraukose“, – aiškino jis.

„Mūsų planavimo komisija sugalvojo apie 10 milijardų dolerių nuostolių ir žalos, o dabar jie patikslino tą sąmatą iki 17–18 milijardų. Sakyčiau, mes vis dar neturime tikrai gero įvertinimo, nes nebėra visos medvilnės – labiausiai nukentėjo plotas, kuriame auginame didžiąją dalį savo medvilnės – nebėra, taip pat kitų maisto ir daržovių pasėlių“.

Ryžių derlius buvo prarastas, o ne visi kviečiai buvo nuimti prieš potvynius. Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad iššluotos ir kito sezono sėklų atsargos. Visa tai tuo metu, kai grūdų tiekimas jau buvo ištemptas dėl importo iš Ukrainos sustabdymo. Rekonstrukcija ir reabilitacija bus dar didesnis iššūkis nei pradinė krizė.

„Akivaizdžiai matome, kaip ši nelaimė iš potvynių nelaimės virsta maisto katastrofa, sveikatos katastrofa, pragyvenimo šaltiniu ir virsta didžiule humanitarine krize“, – pridūrė jis. „Tik pažiūrėkite į skaičius, nukentėjo 33 mln., sugadinta arba sugriauta beveik 1.7 mln.

„Ir tada bėda ta, kad net ir tose srityse, kurios nėra paveiktos potvynių, pramoninė veikla, gamybinė veikla sustojo. Tos pramonės šakos, kurios remiasi žaliavomis, negali priimti žaliavų, nes 5,000 kilometrų kelių, jungiančių pietus su šiaure, yra arba po vandeniu, arba sunaikinti“.

reklama

Toks sunaikinimas buvo pragyvenimo krizės, kurią ambasadorius žinojo, priežastis. Kalbant apie sveikatos krizę, vandens plintančios ligos vystytųsi, nes vanduo tik lėtai nutekės iš prisotintos žemės. Labiausiai nerimą kelia dengės karštligės viruso plitimo tikimybė tokiomis sąlygomis.

Ambasadorius Khanas perspėjo, kad pasaulis dar turi suvokti iššūkio milžinišką ir nelaimės mastą. „Galbūt trūksta pripažinimo ar suvokimo, pasaulis turi iš tikrųjų į tai pažvelgti“, – sakė jis. „Padarėme tai, ką galėjome iš savo vidaus išteklių. JT paskelbė skubų kreipimąsi ir, kaip mes kalbame, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius yra Pakistane, asmeniškai matydamas potvynių poveikį ir kaip solidarumo žmonėms ženklą, kuris yra labai vertinamas. Todėl esame dėkingi už paramą ir pagalbą, kurią gauname iš savo partnerių, tačiau akivaizdu, kad poreikiai yra kur kas didesni, nei teikiame“.

Jis paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų kaip solidarumo žmonėms, kurie susiduria su krize, kuri nėra jų kaltė, ženklą. „Mes tai aiškiai matome kaip klimato kaitos sukeltą nelaimę. Matome daugybę su ekstremaliais orais susijusių įvykių. Net ir šią vasarą kai kuriose Pakistano vietose matėme net 53 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

„Pakistano pietuose, Sindo provincijoje, iškrenta šešis kartus daugiau kritulių nei trisdešimties metų vidurkis. Panašiai ir Beludžistane, jis yra nuo penkių iki šešių kartų didesnis nei vidutinis, o šalies mastu – tris kartus didesnis už bet kokį lietų, kurį kasmet sulaukiame per pastaruosius trisdešimt metų. Pakistanas yra unikalus ta prasme, kad turime šias vietoves, kurios yra perpildytos vandens, o tada turime vietovių, kuriose yra sausros.

„Tai aiškiai susiję su klimato kaita ir akivaizdu, kad dėl savo labai mažo išmetamųjų teršalų kiekio mes prie to neprisidėjome, tačiau nesigilindami į atsakomybės klausimą Pakistanui reikia solidarumo akto. Pakistano žmonės turi matyti Tarptautinė bendruomenė stovi kartu su jais šią poreikio valandą, nes akivaizdu, kad dabar humanitarinė krizė“.

Be tiesioginės krizės, ambasadorius paragino daugiau tarptautinio solidarumo kovojant su klimato kaita, sparčiau teikti pagalbą skurdesnėms šalims, neturinčioms išteklių iššūkiams įveikti. Jis sakė, kad nėra vietos daugiau skepticizmui klimato kaitos atžvilgiu, tai buvo mūsų visų realybė.

Vienas iš potvynių padarinių buvo maisto ir kitos humanitarinės pagalbos tiekimas Afganistanui – šaliai, neturinčiai jūros ir priklausomai nuo Pakistano uostų, kelių ir geležinkelių. Tai atvedė mus prie santykių su Kabulo režimu, kurio Pakistanas, kaip ir kitos šalys, nepripažįsta.

Ambasadorius Khanas sakė, kad tai, kas nutiktų Afganistane, visada turėjo įtakos Pakistanui, todėl jo šaliai buvo neatsiejama taika ir stabilumas. „Kalbant apie Afganistano žmones, jie kentėjo per ilgai, jie ir toliau susiduria su labai nestabilia vidaus ekonomine padėtimi. Jie taip pat susidūrė su žemės drebėjimu, juos taip pat patyrė potvyniai, todėl Afganistane kyla humanitarinė krizė“.

„Deja, jei padėtis Afganistane pablogės, daugiau žmonių turės paskatų išvykti, atvykti į Pakistaną ar Iraną ar net nuvykti į Europą. Štai kodėl mes labai norime remti pastangas, kurios padėtų bent jau ekonominiam stabilumui ir palengvintų Afganistano žmonių naštą“.

Kalbėdamas apie santykius su kita kaimyne – Indija, ambasadorius teigė, kad Pakistano bandymai užmegzti dialogą nebuvo atsakingi. Pakistanas išliko pasirengęs įsitraukti, ypač dėl Kašmyro, daugiausia musulmonų gyvenančios provincijos, padalytos paliaubų linijos tarp dviejų šalių. „Jie vienašališkai panaikino specialų neteisėtai okupuotų Džamu ir Kašmyro statusą. Tai, kaip jie bando pritraukti žmones, kad pakeistų demografinę teritorijos sudėtį, ką mes suvokėme nuo pat pirmos dienos, kelia tikrai nerimą. Kašmyras kelia rimtą saugumo grėsmę taikai Pietų Azijoje“.

Ambasadorius Khanas sakė, kad Pakistanas taip pat tikisi, kad tarptautinė bendruomenė skirs daugiau dėmesio elgesiui su musulmonais Indijoje. „Musulmonai stumiami prie sienos. Deja, jie siejami su ministro pirmininko Modi požiūriu į Pakistaną, sukuriant dar vieną mūsų dvišalių santykių komplikaciją. Be Kašmyro, elgesys su musulmonų mažuma mums kelia didelį nerimą“.

Priešingai, ambasadorius kalbėjo apie ilgalaikius ir glaudžius pasitikėjimo ir draugystės santykius su Kinija, kaip lygiaverčiais partneriais, gerbiančiais vienas kito suverenitetą. „Taip yra ir toliau, santykiai vis stiprėjo, o Kinijos investicijos ir ekonominis pėdsakas Pakistane didėja, ko galbūt anksčiau nebuvo“.

Tie draugiški santykiai su Kinija egzistavo net tada, kai Šaltojo karo metu Pakistanas buvo žinomas kaip „labiausiai sąjungininkas iš JAV sąjungininkų“. „Mes sugebėjome išlaikyti tą svarbią pusiausvyrą savo santykiuose ir norėtume, kad taip ir toliau“, – sakė ambasadorius Khanas. Poliarizacija tarp Rusijos ir JAV bei jos NATO sąjungininkų tapo iššūkiu viso pasaulio šalims, tačiau Pakistanas nenorės rinktis vienos pusės.

„Bet koks eskalavimas tik apsunkina užduotį išlikti viduryje, atvirai pasakius. Pavyzdžiui, taika, stabilumas ir saugumas Afganistane yra svarbi sritis, susirūpinimas visiems – JAV, Europai, Rusijai, Kinijai, Pakistanui ir Iranui. Bet koks eskalavimas neturėtų lemti to konsensuso, kurį mes matėme, susiformavusį ir apribotą per daugelį metų, kai mūsų šalys siekia taikos ir stabilumo, žlugimo.

Jis sakė, kad Pakistanas ir toliau sveikins investicijas ir glaudesnius santykius su visais savo istoriškai svarbiais draugais ir partneriais. Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į paties Pakistano tarptautinę svarbą, nes ji yra penkta pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje, antra pagal dydį demokratija musulmonų pasaulyje ir viena didžiausių Indijos vandenyno pakrantės valstybių.

Ambasadorius Khanas sakė, kad ES yra labai svarbi Pakistano partnerė, didžiausia jo eksporto šalis ir reikšmingas investicijų į Pakistaną bei užsienio perlaidų šaltinis. Jo šalis šiais metais buvo didžiausia ES Erasmus Mundus programos stipendijų gavėja, atvira absolventams iš viso pasaulio, norintiems studijuoti Europos universitetuose. Pakistano studentų susidomėjimas švietimo galimybėmis Europoje išaugo, nes vis daugiau universitetų siūlo anglų kalbos kursus.

Tai taip pat buvo ženklas, kad pasaulis atsigauna po pandemijos ir atnaujinami tarptautiniai ryšiai visais lygmenimis. Ambasada siekė daugiau dvišalio dialogo ir politinių konsultacijų, aukšto lygio įsitraukdama į prekybą ir saugumą. Tai buvo abipusiai naudingi santykiai. Pakistano eksportas į Europos Sąjungą pastaraisiais metais išaugo 86 proc., ES eksportas į Pakistaną – 69 proc. Tai buvo labai patraukli 220 milijonų žmonių rinka.  

Ambasadorius Khanas sakė, kad politinis sukrėtimas tokioje didelėje demokratijoje nepakeis bendros užsienio politikos krypties. „Užsienio politikos klausimais, kaip ir daugelyje kitų šalių, bendri politinių partijų prioritetai kai kuriais atvejais gali skirtis, tačiau platūs mūsų užsienio politikos prioritetų kontūrai per pastaruosius 75 metus niekada nepasikeitė“.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: