Ar naujos sankcijos Rusijos įmonėms atsilieps G7 šalims?

Europos Sąjunga priėmė sankcijų Rusijai dešimties metų jubiliejų paketą. Nauji apribojimai privataus verslo praktiškai neapėmė, išskyrus „Alfa-Bank“ ir „Tinkoff-Bank“. Tuo tarpu buvo kalbama apie daug griežtesnes sankcijas, kurios turėjo paveikti daugelį didelių privačių įmonių. Tačiau galutiniame dokumente šios pozicijos dingo iš sąrašo. Kodėl tai atrodo teisingas ir toliaregiškas sprendimas palaikant būsimus ES ir Rusijos santykius?

Mėgstamiausias turgus

Prieš karą Ukrainoje Rusija dėl politinio ir finansinio stabilumo buvo laikoma viena patraukliausių rinkų investuotojams iš viso pasaulio. Rusijos bendrovės buvo vienos dosniausių dividendų savo akcininkams atžvilgiu ir turėjo patrauklius kartotinius.

Daugumos didelių Rusijos įmonių direktorių tarybose buvo nemaža dalis užsienio narių, jų sąskaitas tikrino Didžiojo ketverto auditoriai, o strateginius planus parengė konsultantai iš McKinsey & Company ir kitų pasaulinių ekspertų centrų.

„Financial Times“ pranešė, kad Maskvos biržos duomenimis, 2021 metų pabaigoje užsienio investuotojai turėjo Rusijos akcijų už 86 mlrd. JAV dolerių, daugelyje didžiausių Rusijos įmonių jų dalis viršijo 30–50%.

Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, Rusijai buvo įvestos sankcijos. Reaguodama į tai, Rusijos Federacijos vyriausybė apribojo užsienio investuotojų galimybes parduoti savo turtą. Akivaizdu, kad ne pats geriausias metas pasitraukti iš Rusijos rinkos, net jei ir atsirastų galimybė – daugelio korporacijų, tokių kaip „Gazprom“, VTB ir TCS Group, akcijos nuo praėjusių metų vasario žlugo.

Subtilus balansas

reklama

Įsivaizduokime, kad rytoj karinis konfliktas baigėsi, Rusijos kariai paliko Ukrainos teritoriją, buvo pasirašyta taikos sutartis, sušvelnintos arba visiškai panaikintos sankcijos verslui. Rusijos akcijų vertė sparčiai atsigauna, o užsienio investuotojai vėl gauna visišką prieigą prie jų. Atsižvelgiant į tai, kaip Rusijos rinka šiandien yra neįvertinta dėl politinės situacijos, galima daryti prielaidą, kad tokio scenarijaus atveju ji taps bene greičiausiai augančia pasaulyje.

Svarbu pažymėti, kad Rusijos valdžia iki šiol vengė nacionalizuoti užsienio investuotojų turtą, o pačios įmonės ir toliau yra atsakingos investuotojams, rasdamos galimybių aptarnauti obligacijas ir išmokėti dividendus.

Pavyzdžiui, 2023 m. išeinančių euroobligacijų turėtojams „Lukoil“ suteikė galimybę gauti mokėjimą tiesiogiai, tai yra nesinaudojant tarptautinių kliringo sistemų infrastruktūra, kad būtų išvengta lėšų gavimo vėlavimų.

Apskritai situacija išlieka sustabdyta, tačiau vis dar yra galimybių atkurti įprastą Rusijos akcijų prekybos režimą ateityje užsienio rinkose.

Tačiau visa tai gali pasikeisti plačiau pasklidus sankcijoms Rusijos įmonių sektoriui. Jei sankcijos bus taikomos ir kitoms pramonės šakoms bei privačioms įmonėms, tai gali panaikinti Rusijos įmonių įsipareigojimus užsienio investuotojams, o Rusijos reguliuotojus pastūmėti į turto nacionalizavimo idėją.

Pirmaisiais karo mėnesiais sankcijų sąrašuose buvo daug valstybinių Rusijos įmonių ir bankų, taip pat Kremliui artimų aukščiausių vadovų. Ir viskas suprantama.

To negalima pasakyti apie sankcijas privatiems bankams, kurie aptarnauja milijonus mažmeninių klientų ir niekaip nesusiję su karine infrastruktūra ir Rusijos valdžios sutartimis. Ir šia prasme neseniai į ES sankcijų sąrašą įtrauktas „Tinkoff Bank“ ir „Alfa Bank“ sukuria pavojingą precedentą tolesniam nekontroliuojamam santykių nutraukimui.

Dar visai neseniai sankcijos buvo taikomos subalansuotai, o tai leidžia išsaugoti bendradarbiavimo galimybes ateityje ir ginti užsienio investuotojų interesus privačiame Rusijos versle iki šiol. Pačios įmonės išlaiko pusiausvyrą – daugelis privačių kompanijų, pavyzdžiui, „Novatek“ ir „Lukoil“, dar 2022 m. vasario–kovo mėnesiais paskelbė pareiškimus, ragindami greitai taikiai išspręsti konfliktą. Beje, būtent privačiame Rusijos versle investuotojai iš G7 šalių turi didžiausią dalį, nes privačios įmonės pasižymėjo skaidresne įmonių praktika ir kokybišku valdymu.

Pavyzdžiui, didžiulis skaičius tos pačios „Lukoil“ akcijų, „Bloomberg“ duomenimis, priklauso amerikiečių investicijų bendrovei „BlackRock“ – daugiau nei 2% bendrovės akcinio kapitalo. Dar 2% priklauso amerikiečių investicijų bendrovei „Vanguard Group“. Iš viso investuotojai iš JAV ir ES sudaro daugiau nei trečdalį visos naftos bendrovės akcijų, o tai neapima investuotojų, tarkime, iš Artimųjų Rytų ir kitų pasaulio regionų.

Sankcijų „silpnumo“ iliuzija

Idėja išplėsti sankcijas ir privačioms Rusijos įmonėms tikriausiai kilo dėl Amerikos ir Europos politikų skubėjimo vertinant jau įvestų apribojimų efektyvumą.

Iš tiesų, pirmieji sankcijų raundai pradžioje veikė nevienareikšmiškai – per pirmuosius kelis Ukrainos konflikto mėnesius Rusijos ekonomika veikė geriau, nei tikėtasi. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad Rusija ir toliau uždirbo pinigus iš eksporto dėl aukštų kainų.

Tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė. Rusijos naftos ir jos išvestinių produktų embargas ir viršutinė kainų riba pakirto Rusijos biudžeto pajamas.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, 2023 metų sausio pabaigoje federalinis biudžetas turėjo 1.76 trilijono rublių (daugiau nei 23 mlrd. JAV dolerių) deficitą. Pajamos siekė beveik 1.4 trilijono rublių (apie 19 mlrd. USD), o tai yra 35% mažesnės nei praėjusių metų sausį.

Embargas ir Rusijos naftos bei jos išvestinių produktų kainų viršutinė riba pasirodė esanti išeitis – akivaizdu, kad Maskvai tęsti karo veiksmus darosi vis sunkiau. Tačiau nepamirškime, kad G7 vartotojai galiausiai sumoka už šią politiką pirkdami brangesnę energiją. Šiame kontekste papildomos sankcijos atskiroms Rusijos įmonėms atrodo abejotina priemonė: tai tiesiogiai nepakenks Rusijos biudžetui ir karinėms išlaidoms, tačiau atims iš JAV ir ES investuotojų kelių milijardų dolerių investicijas į Rusijos rinką ir apsunkins neišvengiamą. verslo santykių su Rusija atkūrimas pasibaigus karui.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: