Susisiekti su mumis

Rusija

Rusijos paslėptos grėsmės

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Pastarosiomis kovo dienomis Kremlius sustiprino paramą savo prorusiškiems elementams daugelyje Europos miestų. Šiais veiksmais, prisidengdama mitingais ir protestais, Rusija į Europos erdvę infiltruoja kovotojus ir ekstremistus, bandydama sumenkinti ir destabilizuoti situaciją.

Beveik vienu metu Europos miestų gatvėse pasirodantys Putino politikos šalininkai stebina tiek pat, kiek šių šalininkų skaičius. Matyt, tai yra skaičius, už kurį Kremlius gali sumokėti visapusiško karo su Ukraina kontekste ir spaudžiamas sankcijų.

Organizuoti prorusiški mitingai Ispanijoje, Čekijoje, Moldovoje, Maskvos politikos palaikymo apraiškos Šveicarijoje ir Lenkijoje, V. Putino teigimu, turėtų parodyti, kad Rusija turi savo šalininkų daugelyje Europos miestų. Tačiau ši sinchronizuota prorusiškų protestų apraiška tik patvirtina ilgalaikę Kremliaus strategiją neteisėtai finansuoti radikalius ir kairiuosius judėjimus Europoje.

Reaguodamos į tai, jie paprastai priešinasi Europos vienybei ir savo šalyse lobizuoja prorusiškus interesus. Rusijos įtakos agentai yra paslėpta ir pavojinga grėsmė, kuri, deja, sutelkta daugelyje Europos šalių. Dažniausiai tai yra paprasti Rusijai prijaučiantys piliečiai, rusų migrantai, politinių judėjimų atstovai. Būtent šią europiečių kategoriją Rusijos žvalgybos tarnybos laiko tiksline auditorija, kuri vėliau prisidės prie bandymų destabilizuoti Europą.

Kovo 12 d. Kišiniove surengtas prorusiškos partijos Shor šalininkų mitingas buvo toks bandymas. Ją lydėjo antivyriausybiniai šūkiai, ir tai nebuvo jokia naujiena nei Moldovos valdžiai, nei Europai. 2022 metų rudenį buvo bandoma sumenkinti situaciją Moldovoje, už šių bandymų stovėjo ir Rusijos specialiosios tarnybos, savo tikslams pasitelkusios prorusiškas Moldovos partijas. Dieną prieš tai Kišiniovo oro uoste įvyko incidentas, kurio metu buvo sulaikytas Wagner PMC samdinys ir grąžintas į šalį, iš kurios atvyko. Akivaizdu, kad tai taip pat nėra atsitiktinumas, nes kai Kremlius siunčia Wagnerio samdinius į ES, tai iš tikrųjų sukuria atidėto veikimo „uždelsto veikimo bombą“, kad būtų sukurta miegamoji kamera, kurią vėliau būtų galima panaudoti destabilizuojant Europą. Taigi, prisidengdama protestais, mitingais, įvairiomis akcijomis, Rusija stengiasi į Europos šalis infiltruoti kuo daugiau savo įtakos agentų, siekdama destabilizuoti situaciją.

Putinas ir toliau žiūri į Vakarus kaip į savo priešą, nori iš jų susilpninti, skaldyti ir atimti vienybę bei stiprybę. Kremlius Rusijos hibridinę agresiją laiko svarbiu strategijos elementu. Štai kodėl Rusijos valdžia ne tik planuoja, bet, matyt, jau pradėjo įgyvendinti savo destabilizavimo ir sabotažo veiklą įvairiose Europos šalyse, taip bandydama nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje ir maskuoti savo nesėkmes fronte.

Tos pačios Kremliaus schemos dalimi galima laikyti neseniai įvykusius prorusiškus mitingus Bilbao, Prahoje, Kišiniove ir bandymus į Moldovą įvesti Wagnerio samdinį. Reikšmingas Wagnerio žmonių skaičiaus sumažėjimas tam tikrose Afrikos šalyse – Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje – tinka šiai schemai. Yra žinoma, kad iki 5,000 metų kovo mėnesio šiose šalyse buvo mažiausiai 2023 Rusijos samdinių. Tačiau dabar jų skaičius sumažėjo apie 10%. Kai kurie ekspertai mano, kad dauguma iš 500 rusų samdinių, palikusių Afriką, apsigyveno Europoje. Tačiau kol Rusijos kovotojai bando patekti į Moldovą beveik atvirai, be didelės baimės, jų kelias į ES/NATO šalis bus labiau paslėptas ir atsargesnis.

reklama

Čia verta prisiminti, kaip Maskva „pasodino“ savo diversantus Ukrainos miestuose plataus masto invazijos išvakarėse. Yra žinoma, kad dalis jų Ukrainoje buvo apsigyvenę likus 2-3 metams iki karo. Tada viskas vyko pagal rusišką pjesę: įprastas gyvenimas paprastuose Ukrainos miestuose. Tuo pat metu diversantai gaudavo svarbiausią informaciją ir užmegzdavo ryšius juos dominančiose aplinkose. Visa tai buvo padaryta siekiant panaudoti šią žvalgybos informaciją per Rusijos kariuomenės invaziją. Tik drąsus Ukrainos karių pasipriešinimas ir visiškas Ukrainos žmonių konsolidavimas besiveržiančio priešo akivaizdoje sujaukė jų planus.

Nuo Rusijos invazijos pradžios ir po lūžio Rusijos ir Ukrainos kare Maskva pradėjo dar intensyviau mesti savo agentus politiniame ir informaciniame fronte, kad pateisintų Rusijos terorą, karo nusikaltimus ir genocidą.

Planuodama prorusiškus mitingus, Maskva nori pasiųsti žinią Europos vyriausybėms, kad Europos šalyse yra daug politinių jėgų ir piliečių, kurie tariamai palaiko V. Putino politiką. Tokiu būdu Kremlius šių šalių gyventojams nori sukelti tam tikrų abejonių dėl Vakarų vienybės kovojant su Rusijos agresija. Be to, Europos atveju V. Putinas laikosi kur kas sudėtingesnės strategijos, nes diversantai yra Rusijos simpatijos – politinės partijos, lyderiai, verslo sluoksnių atstovai, kurie yra suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija.

Maskva išnaudoja prieštaravimus tarp Europos šalių, pradedant nuo socialinių ir ekonominių problemų ir bandant paaiškinti jų priežastis Ukrainai teikiama parama. Dėl šios taktikos antikarinis lobistas Europoje nejučiomis tampa Kremliaus sąjungininku. Daugelyje Europos šalių išsibarsčiusi rusų diaspora vaidina svarbų vaidmenį šiuose destabilizuojančiuose procesuose. Europoje yra daug rusų, tačiau jie netapo europietiškojo pasaulio dalimi, nepripažįsta europietiškų vertybių ir gyvenimo būdo bei jų nesidalina net ir po ilgų gyvenimo ten metų. Štai kodėl jie išlieka idealia aplinka ekstremistams planuoti sabotažą.

Pavyzdžiui, Rusijos diaspora Vokietijoje vykdė ardomąjį darbą, kad vokiečių pašto dėžutės būtų užtvindytos anoniminiais laiškais, raginančiais skubiai skristi iš Vokietijos, esą JAV planuoja ataką. Ši kampanija buvo pradėta tuo pat metu kaip prorusiški mitingai ES. Jei prie šio ardomosios veiklos kokteilio pridėtume tai, kad Wagnerio samdiniai jau apsigyveno Europos miestuose ir turi kovinės patirties bei įgūdžių vykdyti teroristinius išpuolius ir sabotažą, mišinys yra sprogus. Akivaizdu, kad V. Putinas karinių nesėkmių ir sankcijų spaudimo fone pradėjo naują hibridinės agresijos prieš Europą etapą, bandydamas sutrikdyti pasaulinį paramos Ukrainai konsolidavimą.

Hibridinė Kremliaus agresija tęsiasi ir toliau bando prasiskverbti į Europos erdvę. Čia prorusiški samdiniai ir mitingai tampa pavojingais elementais, kurie atveria kelią priešui įgyvendinti savo svajonę suskaidyti ir susilpninti Europą. Kad taip nenutiktų, slapto Rusijos ekstremizmo grėsmės turi būti atskleistos ir neutralizuotos šiandien, nes rytoj gali būti per vėlu.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai