Ukrainos atominė elektrinė netenka elektros linijos, Maskva priverčia Europą prakaituoti dėl dujų

JT inspektoriai nustatė, kad šeštadienį, rugsėjo 3 d., Ukrainos karo fronto linijoje esanti atominė elektrinė vėl prarado išorinę galią. Tai paskatino baimę dėl nelaimės ir Maskva uždarė savo pagrindinį dujotiekį į Vokietiją, kad apsaugotų Kijevo Vakarų draugų ekonomiką.

Didžiausia Europos atominė elektrinė Zaporožė prarado pagrindinę išorinę elektros liniją. Tačiau rezervinė linija ir toliau tiekė elektrą į tinklą.

Pagal pareiškimas, vis dar veikė tik vienas iš šešių stotyje esančių reaktorių.

Rusijos kariuomenė užėmė gamyklą netrukus po vasario 24 d. Kiekviena pusė kaltino kitą dėl netoliese įvykusio apšaudymo.

Praėjusią savaitę įtampa dėl Rusijos naftos ir dujų išaugo, nes Maskva pažadėjo uždaryti pagrindinį dujotiekį į Vokietiją, o G7 paskelbė, kad apribos Rusijos naftos eksporto kainas.

Energetikos ginčas kilo po šešis mėnesius trukusios prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. Tai rodo gilų Maskvos ir Vakarų šalių susiskaldymą, Europai ruošiantis šaltiems mėnesiams.

Savo šeštadienio vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija šią žiemą ruošia ryžtingą energetinį smūgį visiems europiečiams. Jis paminėjo šiuo metu vykstantį dujotiekio „Nord Stream 1“ uždarymą.

reklama

Zelenskis kaltina Rusijos apšaudymą dėl rugpjūčio 25 d. Pirmoji Zaporožė buvo pašalinta iš nacionalinio tinklo. Taip buvo išvengta radioaktyvaus nuotėkio. Dėl išjungimo visoje Ukrainoje nutrūko elektros tiekimas, tačiau buvo įjungti avariniai generatoriai, kad būtų užtikrintas gyvybiškai svarbus vėsinimas.

Maskva pasinaudojo Vakarų sankcijomis ir techniniais klausimais dėl energijos tiekimo sutrikimų. Tuo tarpu Europos šalys kaltina Rusiją panaudojus ginklus savo karinei invazijai padėti.

BRANDUOLINĖS PROGRAMOS

Maskva ir Kijevas ginčijosi dėl Zaporožės atakos, kurią vis dar vykdo Ukrainos darbuotojai.

Ketvirtadienį gamykloje lankėsi TATENA delegacija. Kai kurie ekspertai lieka ten, kol Jungtinių Tautų branduolinės saugos tarnyba paskelbia ataskaitą.

Likę inspektoriai pastebėjo vieną reaktorių, kuris per tinklą gamino elektros energiją vėsinimui ir kitoms saugos funkcijoms, namams, gamykloms ir kt.

Savo pranešime elektrinė nurodė, kad penktasis reaktorius buvo uždarytas „dėl nuolatinio Rusijos okupacinių pajėgų apšaudymo“, taip pat kad iš rezervinės linijos nepakako pajėgumų dviem reaktoriams veikti.

Tarptautinis Raudonasis Kryžius perspėjo, kad dėl sviedinių sunaikinimo gali kilti radiacinė katastrofa.

Vakarai ir Ukraina kaltina Rusiją sunkiosios ginkluotės saugojimu toje vietoje, kad atgrasytų Ukrainą nuo šaudymo. Rusija neigia, kad toje vietoje yra tokių ginklų, ir atmetė tarptautinius prašymus perkelti karius ir demilitarizuoti teritoriją.

Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Ukrainos pajėgos nesėkmingai bandė užgrobti gamyklą.

Šeštadienį Turkija pasiūlė pagalbą.

DUJOS IR NAFTAS

Rusijos valstybės kontroliuojama energetikos gigantė „Gazprom“ paskelbė, kad neketina atnaujinti dujų tiekimo vamzdžiu „Nord Stream 1“. Tai viena pagrindinių Rusijos tiekimo į Europą linijų.

„Gazprom“ šeštadienį pareiškė, kad Vokietijos „Siemens Energy“ (ENR1n.DE.DE) galėjo taisyti sugadintą įrangą, tačiau kitos vietos nėra. „Siemens“ teigė neturinti teisės atlikti dujotiekio priežiūros darbų, tačiau jie yra prieinami.

Kylant energijos kainoms, Europos nesugebėjimas iš naujo paleisti „Nord Stream 1“ (kuris eina po Baltijos jūra, kad aprūpintų Vokietiją ir kitas šalis) tik dar labiau pablogina Europos problemas.

Septynių turtingų demokratinių valstybių finansų ministrų grupė, kuriai priklauso JAV, Kanada, Prancūzija ir Vokietija, teigė, kad Rusijos kainų viršutinė riba buvo skirta apriboti Rusijos galimybes mokėti už savo agresijos karą.

Kremliaus teigimu, jis nustos parduoti naftą šalims, kurios įgyvendino viršutinę ribą.

Rusija savo invaziją į kaimynę apibūdina kaip „ypatingą karinę operaciją“. Kijevas ir Vakarai tvirtina, kad tai yra neišprovokuotas agresijos karas prieš buvusią Sovietų Sąjungos dalį.

Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės pažadėjo Kijevui naują karinę pagalbą, kad būtų galima kovoti su invazija, nusinešusia tūkstančius gyvybių ir milijonų žmonių iškeldinimą.

Praėjusią savaitę Ukraina pradėjo kontrpuolimą prieš pietus, ypač Chersono regioną, kurį rusai okupavo ankstyvoje konflikto stadijoje.