Susisiekti su mumis

interviu

EP narys McAllister: Mes palaikysime Ukrainą tol, kol reikės 

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Karas Ukrainoje mums primena tamsiausius Europos istorijos skyrius Davidas McAllisteris (nuotraukoje) (EPP, Vokietija) kas yra Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Visą interviu žiūrėkite Parlamento „YouTube“ kanale išsiaiškinti jo nuomonę apie galimą tarptautinį tribunolą, sprendimą pasiųsti į Ukrainą tankus ir paliaubų galimybę, pažymint pirmuosius Rusijos karo Ukrainoje metus. Žemiau jau galite skaityti kai kurias ištraukas.

Praėjo beveik vieneri metai nuo šio karo. Ar manėte, kad tai truks taip ilgai?

Manau, kiekvienas iš mūsų buvo visiškai sukrėstas vasario 24 d., kai prasidėjo visavertė Rusijos invazija į Ukrainą, arba, kaip žmonės Ukrainoje pasakytų „antrasis karo etapas“, prasidėjęs 2014 m. Manau, niekas nebūtų numatęs. šis rezultatas. Matėme, kad ukrainiečiai nepaprastai drąsiai gynė savo šalį, savo laisvę ir laisvę. Jie gina ne tik savo šalį, bet ir Europos vertybes.

Kaip galėtumėte pasakyti, kad šis karas pakeitė pasaulinę geopolitiką ir ypač Europą?

Karas sugrįžo į mūsų žemyną. Tai karinis eskalavimas, visavertis karas, kurį daugelis žmonių būtų laikę neįsivaizduojamu. Tai ne tik didžiausios Europos valstybės, Rusijos Federacijos, karas prieš antrąją pagal dydį šalį Ukrainą, tai... žiaurus, smurtinis išpuolis prieš Europos taiką ir saugumą. Turime labai aiškiai pasmerkti Rusijos Federacijos ir pono Putino, kuris yra diktatorius ir vadovauja teroristiniam režimui, veiksmus.

Sakysite, kad Europos Sąjunga buvo naivus Rusijos ir Putino atžvilgiu?

Na, o žvelgdamas atgal visada žinai, ką buvo galima padaryti geriau. Manau, kad pastaraisiais metais matėme, kad kai kurios mūsų valstybės narės buvo pernelyg priklausomos nuo Rusijos energijos importo. Tai buvo ištaisyta. 2014-ųjų neteisėta Krymo aneksija turėjo būti tikras įspėjamasis signalas, kad Kremliaus žmogus turi planą, ir apie šį planą per pastaruosius 10–15 metų buvo paskelbta daugybė interviu ir kalbų.

V. Putinas ir jo aplinka turi tokią XIX ar XX amžiaus „interesų sferų sampratą“, kad viskas, kas anksčiau buvo Rusijos imperija iki 19 m. arba Sovietų Sąjunga iki 20–1917 m., akivaizdžiai yra Rusijos įtakos sferoje. Tai visiškai keista. Štai kodėl, jei dabar palaikome Ukrainą, tai taip pat reiškia aiškų signalą Rusijos diktatoriui, kad tai nepasikartotų.

Parlamentas paragino įsteigti karo nusikaltimų tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos veiksmus Ukrainoje. Ko reikia, kad toks tribunolas taptų realybe?

Tai, ką matėme Ukrainoje, primena tamsiausius Europos istorijos skyrius. Mes matėme siaubingus karo nusikaltimus. Taip šokiruoja tai, ką padarė Rusijos pajėgos – žudė civilius, prievartavo moteris, kankino nekaltus žmones. Tai yra karo nusikaltimai, o už tai atsakingi žmonės yra karo nusikaltėliai.

Galų gale yra tik viena vieta karo nusikaltėliams; turi būti patrauktas atsakomybėn prieš tarptautinį karo nusikaltimų tribunolą. Štai kodėl Europos Parlamentas, kaip ir daugelis nacionalinių parlamentų, labai pasisako už specialų tribunolą Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytiems karo nusikaltimams Ukrainoje. Labai svarbu, kad mes kruopščiai dokumentuotume visus karo nusikaltimus... Meldžiuosi, kad vieną dieną ponas Putinas ir kiti būtų patraukti atsakomybėn.

Europiečiai vis dar palaiko Ukrainą, tačiau vis labiau nerimauja dėl poveikio jų kasdieniam gyvenimui, ypač dėl energijos kainų kilimo. Kiek laiko ES galės toliau remti Ukrainą?

Žinoma, šis karas paliečia piliečius ES: kylančios energijos kainos, kurias paminėjote, infliacija ir kiti dalykai, bet palyginus su drąsių Ukrainos žmonių našta, kai milijonai motinų ir vaikų priversti palikti šalį, kur vyrai turi kovoti fronto linijoje su rusų įsibrovėliais... Palyginti su Ukraina, tai gana švelni našta, kurią turime dalytis.

Nuostabu, kokia didelė Vakarų visuomenių vienybė. Mano įspūdis, kad ES piliečiai puikiai žino, kad jei Rusijos diktatoriui pasiseks Ukrainoje, tai nebus pabaiga. Jis paskelbė, kad taikosi į kitas šalis. Pagalvokite apie Moldovą ar Gruziją – dvi šalis, kurios „išdrįso“ turėti proeuropietišką euroatlantinę integracijos politiką. Rusijos federacija yra pavojinga šalis. Tai pavojingas režimas. Tai stipriai ginkluota branduolinė galia. Didelis iššūkis mums Europoje bus kaip susidoroti su Rusijos Federacija tol, kol Kremliuje bus atsakingas toks žmogus kaip V. Putinas. Tai bus didelis iššūkis, todėl turime išlikti vieningi.

Taigi parama tęsis tiek, kiek reikės?

Mes palaikysime Ukrainą tol, kol reikės. Ir galiausiai karas baigsis. Kad karas baigtųsi, pirmas žingsnis yra derybos dėl paliaubų. Rusijos Federacija kalba apie taikos ir paliaubų būtinybę, o vėliau vis daugiau karių siuntimą į frontą. Jie apšaudo Ukrainos miestus. Jie atakuoja civilinę infrastruktūrą.

Puikiai suprantu, kad Ukrainos vadovybė nepasitiki Rusijos vadovybe. Štai kodėl mes ir toliau remsime Ukrainą ginantis nuo šio barbariško Rusijos Federacijos agresijos karo. Ir kai yra sąlygos, gali įvykti paliaubos, o tada tai gali atvesti į taiką. Meldžiuosi, kad būtų taika, bet tai turi būti ne Rusijos diktuojama taika.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai