Kas užtikrins #Lithuania?

Terminas „saugumas“ yra labai įvairiapusis. Tačiau šiandieninė geopolitinė situacija Lietuvoje verčia pirmiausia galvoti apie jos karinį aspektą, rašo adomas Abromaitis.

Mūsų dėmesį visiškai sutraukia žinios apie karus, konfliktus, karines pratybas ir gynybos pajėgumų didėjimą. Paprastas Europos skaitytojas neturi progos praleisti tokio pobūdžio naujienų, ieškodamas populiarių žiniasklaidos priemonių naujienų kanalų.

Net planuojamas tolesnis Europos regiono ir Rusijos militarizavimas šiandien kelia realią grėsmę. Ištisa Europos vaikų karta auga tvirtai įsitikinusi, kad artėja karas. Mes sunaikiname save savo baimėmis. Mes pastebime viską, kas susiję su karinėmis problemomis, ir nekreipiame dėmesio į ekonomines ir socialines gyvenimo puses. Mes gyvename pasikeitusiame pasaulyje ir dėl to esame kalti.

Paimkime pavyzdžiu Lietuvą. Ši maža šalis, turinti istoriją, turinti nepaprastai malonius ir atvirus žmones, per pastarąsias kelias savaites pateko į pasaulio dėmesio centrą, daugiausia susijusį su kariniais reikalais: rotacinės JAV armijos karių atvykimu, dalyvavimu NATO pratybose, JAV F -22 „Raptor“ slapti orlaiviai, nusileidę Lietuvoje Šiaulių oro bazėje ir pan.

Galima daryti išvadą, kad vienintelė rimta Lietuvos saugumo problema yra silpni jos krašto gynybos pajėgumai. Šią nuomonę specialiai formuoja nacionalinė žiniasklaida ir tarptautiniai žurnalistai, vyriausybei aktyviai palaikant tokios visuomenės nuomonės formavimą interviu ir karinių transporto priemonių, orlaivių ir įrangos demonstravimas.

Nedaugelis galvoja apie tokios viešosios reklamos kampanijos tikslus. Šis vienpusiškas požiūris į valstybės saugumą kelia klausimų. Dėmesio atkreipimas į karinį saugumo aspektą nepadės valdžiai apsaugoti šalies. Alkani ir pikti žmonės gali tapti jėga, kuri gali viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien yra daug problemų, susijusių su Lietuvos saugumu energetikos, ekonomikos ir demografijos srityse, kurios nėra tarp vyriausybės prioritetų. Deja, priešrinkiminiu laikotarpiu valdžia padarė viską, kad nukreiptų žmonių dėmesį nuo socialinių problemų į „globalesnes“. Jie sėkmingai išnaudojo Tėvynės gynėjų įvaizdį, užuot pranešę apie vidaus politiką, kurios jiems nepavyko.

Vidaus politikos nesėkmės yra daugiau nei akivaizdžios. Pagal statistiką, Lietuva šiandien yra viena iš skurdžiausių tautų ES. Katastrofiška situacija yra švietimo srityje. Maži Lietuvos mokytojų atlyginimai privertė juos net streikuoti. Lietuvos prekybos centrų situacija, kai pieno litras kainuoja mažiau nei litras vandens, yra absurdiška! Minimalus atlyginimas Lietuvoje siekia tik 350 eurų per mėnesį. Tai žemiausias lygis tarp Baltijos šalių. Lietuvos profesinės sąjungos rengia protesto veiksmus, reikalaudamos geresnių darbo sąlygų.

reklama

Remiantis statistika, kovo mėnesį jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje buvo 14.10%. Jaunimas ir toliau išvyksta iš Lietuvos, ieškodami geresnio gyvenimo.

Tuo pat metu vyriausybė yra pasirengusi priimti apie 1000 NATO karių. Viena vertus, nėra nieko blogo papildomoje karinėje pagalboje. Kita vertus - šalis neturi atsarginių pinigų apgyvendinti užsienio karius. Tokie žingsniai kelia rimtą finansinę naštą priimančiajai valstybei. Ar tikrai piliečiai gali sau leisti išlaikyti užsienio kariuomenę, kai trūksta lėšų savo pragyvenimo išlaidoms padengti?

Gyvenimo sąlygų pablogėjimas ypač akivaizdus paprastiems piliečiams. Visuomenės maištas prieš maisto kainų kilimą per pastarąsias kelias dienas rodo didėjantį Lietuvos valdžios institucijų nepasitenkinimą vidaus politika. Jos elgiasi taip, lyg nieko neįvyktų ir stengtųsi nepastebėti artėjančios socialinės perkūnijos.

Gali atsitikti, kad socialinis sprogimas įvyks anksčiau, tikintis Rusijos užpuolimo. Lietuviams reikia ne tik jausti karinį saugumą, bet ir pasitikėti ateitimi, maistu ir demografiniu saugumu. Jie turėtų pasitikėti vyriausybe ir būti tikri, kad valdžia apie juos galvoja. Tik tokiu atveju lietuviai bus aktyvūs rinkimų kampanijų metu ir gerbs savo parlamentą bei lyderius.

Neaišku, kas užtikrins Lietuvos ateitį, tačiau akivaizdu, kad tai padaryti nėra įpareigoti žmonės.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: