Išpuolis prieš Azerbaidžano ambasadą Irane: Teheranas ir toliau grasina savo kaimynams

Sausio 27 d. rytą Azerbaidžano ambasadą Teherane užpuolė užpuolikas. Užpuolikas automobiliu su dviem vaikais nuskubėjo į ambasados ​​pastatą, trenkėsi į šalia ambasados ​​stovėjusį automobilį, įsiveržė į vidų ir iš automato Kalašnikovo automatu šovė į ambasados ​​apsaugos postą. Per išpuolį žuvo diplomatinės atstovybės apsaugos vadovas. Dar du sargybiniai buvo sužeisti. 

Pasak artimo šaltinio Iraniano islamo revoliucinės gvardijos korpusas, Azerbaidžano ambasados ​​Teherane užpuolikas buvo 50 metų Yassin Hussainzadeh, kuris turėjo „asmeninių problemų“, yra vedęs Azerbaidžano pilietį ir atvyko į Teheraną iš Irano provincijos Rytų Azerbaidžane.

Nė viena pasaulio šalis nėra apsaugota nuo teroristinių išpuolių prieš užsienio ambasadas. Tačiau daugybė išpuolių prieš diplomatines atstovybes Irano istorijoje (nuo žudynių Rusijos ambasadoje 1829 m. iki JAV ambasados ​​užgrobimo 1979 m. ir Saudo Arabijos konsulatų užgrobimo 2016 m.) visada buvo vykdomi Irano valdžios žiniomis ir jų nurodymu.

Praėjus šimtmečiams, Irano viešoji nuomonė vis dar sankcionuoja diplomatų žudymą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais per Diplomatų dieną Rusijos misijos Teherane vadovas Levanas Džagaryanas padėjo gėlių Teherano fanatikų nužudytam poetui ir ambasadoriui Aleksandrui Gribojedovui atminti – tai sukėlė pasipiktinimo bangą Irano socialinėje žiniasklaidoje, pripildžiusią juos keiksmų. ir grasinimai dabartiniam Rusijos ambasadoriui pritaikyti taip pat, kaip Wazirui-Mukhtarui Griboyedovui, kurio sugadintą kūną tarp šimtų kitų lavonų buvo galima atpažinti tik dėl išskirtinės fizinės savybės – piršto, kuris buvo nušautas dvikovoje. Iranas mano, kad visiškai nebūtina gėdytis, pripažinti kaltę ar ieškoti atleidimo už diplomatų linčavimą 6 m. 1244-ąją Šabano dieną. Net Irano diplomatai, komentuodami šį incidentą savo „Telegram“ kanaluose, rašė, kad kaltas yra pats ambasadorius.

Ir už Irano ribų, įvairiose šalyse, skirtinguose žemynuose tos šalies slaptųjų tarnybų ir teroristinių struktūrų agentai, remiami ajatolos režimo, o tiksliau Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, buvo apkaltinti rengus išpuolius prieš JAV ir Izraelio ambasadas.

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad Irano valdžia nedavė tiesioginio įsakymo atidengti ugnį į Azerbaidžano ambasadą, galima daryti prielaidą, kad Irano specialiosios tarnybos nebuvo tiesiogiai už šio teroro akto, tačiau vis tiek kyla daug klausimų. Irano valdžia, kuri visiškai kontroliuoja ginklų apyvartą ir nuolat praneša apie ginklų, daugiausia senų medžioklinių šautuvų, konfiskavimą iš režimo priešininkų, kažkodėl nepastebėjo Kalašnikovo automato ir šovinių, priklausančių „asmeninių problemų turinčiam žmogui“?

Užpuolikas į Teheraną atvyko iš vienos provincijos, kurioje kasdien vyksta antivyriausybinės riaušės. Artimiausias šios provincijos miestas nuo Teherano yra už 425 kilometrų – beveik dvigubai didesnis atstumas nuo artimiausio Azerbaidžano miesto. Taigi žmogus, turintis „asmeninių problemų“, griebia Kalašnikovo šautuvą ir važiuoja iki pat sostinės pulti ambasadą?
 
Be to, Azerbaidžano Respublikos ambasadą Irane saugo ne tik azerbaidžaniečiai iš vidaus, bet iš išorės – Irano saugumo pajėgos. Ir saugoma intensyviau nei, pavyzdžiui, JAV ambasada Maskvoje, nes nuo iraniečių saugoma ne Azerbaidžano ambasada, o Iranas nuo Azerbaidžano atstovybės. Teheranas jau seniai užsiminė, kad Izraelis, NATO, JAV ir JK iš savo šiaurinės kaimynės teritorijos „kursto“ gyventojus protestuoti prieš režimą.

Ir negalima paneigti Teherano mulokratijos kaltės dėl precedento neturinčios melo, šmeižto ir neapykantos kurstymo kampanijos prieš Azerbaidžano žmones, Azerbaidžano valstybę ir šalies vadovybę. Ajatolų režimas aplink Azerbaidžaną sukūrė neapykantos atmosferą, kurioje šūviai tapo neišvengiami.

„Nemanome, kad išpuolis prieš Azerbaidžano ambasadą Irane įvyko dėl asmeninių priežasčių“, – interviu interviu sakė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovas. Turkijos TRT Haberis . „Pastaraisiais mėnesiais plataus masto antiazerbaidžaniečių propaganda užplūdo Irano žiniasklaidą ir buvo postūmis atakai. Azerbaidžanas visada buvo geros kaimynystės su Iranu šalininkas, tačiau tokios provokacijos turi neigiamą poveikį.

reklama

Pabrėžtina, kad likus 6 valandoms iki teroro akto Azerbaidžano ambasadoje Teherane raketų ataką prieš Izraelį įvykdė Irano visiškai finansuojama ir kontroliuojama grupuotė.

Atsižvelgiant į neseniai įvyko Izraelio ir Azerbaidžano parlamentų apsikeitimas laiškais, kurioms daugiausia buvo skirta bendra Irano grėsmė abiem šalims toks sinchronizavimas laike atrodo bent simbolinis, jei ne įtartinas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Irano kurstymo kampanija prieš Azerbaidžaną turi aiškią antisemitinę reikšmę.

2022 m. gruodžio mėn. Irano socialinėje žiniasklaidoje pradėjo plisti antisemitinė karikatūra, kurioje Azerbaidžano prezidentas Alijevas vaizduojamas kaip žydas, dėvintis jarmulką su didžiule nosimi ir šoninėmis spynomis. Karikatūra pasirašyta „Rabbi Ilham Alef“. Tai aliuzija į tariamai žydišką Alijevo vardą (kaip supranta Irano antisemitai), žydų kilmę ir dvasines kvalifikacijas judaizme. Karikatūros autorius yra Ehsanas Movahedianas, Tabatabai universiteto Teherano tarptautinių santykių instituto darbuotojas. Jis bendradarbiauja su Nacionalinio gynybos universiteto Nacionalinio saugumo studijų institutu (Irano ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui pavaldžia struktūra).

Tą patį mėnesį Irano valstybinė žiniasklaida atvirai pavadino bendras Turkijos ir Azerbaidžano karines pratybas, oficialiai kodiniu pavadinimu „Broliškas kumštis“. „Surengė sionistai“. „Sionistų režimas tikriausiai suvaidino svarbų vaidmenį organizuojant Turkijos ir Azerbaidžano pratybas“, – sakė Afifehas Abedi, Irano tarptautinės politikos ekspertas, duodamas interviu „Mardom Salari“ svetainei, susijusiai su „progresyviu Irano režimo sparnu“.

Valstybinė agentūra ISNA pranešė, kad Baku „virto Teherano priešu, nes buvo sugadintas dėl Izraelio, Turkijos ir NATO įtakos“, iki taško, kuriame Azerbaidžanas vadinamas marionete „sionistų įtakos sferoje“. Tiesą sakant, jie teigia, kad pati NATO yra ta, kuri lobsta kuriant „Turano“ koridorių, jungiantį Ankarą ir Baku bei savo ruožtu kitas Centrinės Azijos tiurkų valstybes. Matant, kad Azerbaidžanas tapo ajatolų priešu, „buvo natūralu priimti savo regioninę priešininkę Armėniją kaip artimą Irano sąjungininką“, pabrėžta. 

Azerbaidžano demonizavimo procesas tęsėsi 2023 m. sausio mėn., kai, pavyzdžiui, nemažai aukšto rango Irano dvasininkų regionuose, kuriuose gyvena etniniai azerbanai, teigė, kad „Žydai sionistai nori užvaldyti pasaulį“ ir visi tikrieji musulmonai, tenka jiems prieštarauti, ir tai „Sionizmas yra didžiausia grėsmė azerbaidžaniečiams" ir žydų, skverbiasi į Azerbaidžaną, yra gėdingas šios šalies valdžios nusižengimas. 

Sunku nuspėti, kaip situacija klostysis toliau, tačiau akivaizdu, kad Iranas kelia grėsmę visoms savo kaimynėms ir regiono stabilumui. Su tuo reikia susitvarkyti.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: