Susisiekti su mumis

NATO

Rusija perspėja apie branduolinį, hipergarsinį dislokavimą, jei Švedija ir Suomija įstos į NATO

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas perspėjo NATO, kad jei Švedija ar Suomija prisijungs prie JAV vadovaujamo aljanso karinių pajėgų, Rusija dislokuotų branduolinius ginklus ir hipergarsines raketas eksklave pačioje Europos širdyje.

Suomija ir Švedija, kurios turi 1,300 km (810 mylių) sieną su Rusija, svarsto galimybę prisijungti prie NATO. Ministrė pirmininkė Sanna Marina trečiadienį pareiškė, kad Suomija apsispręs per artimiausias kelias savaites. Skaityti daugiau

Dmitrijus Medvedevas (antrasis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas) pareiškė, kad jei Švedija ir Suomija įstos į NATO, Rusijai reikės stiprinti savo sausumos ir jūrų pajėgas Baltijos jūroje.

Medvedevas taip pat iškėlė branduolinio karo grėsmę, aiškiai pareikšdamas, kad negalima kalbėti apie „branduolinę“ Baltiją. Čia tarp Lenkijos ir Lietuvos yra įsikūręs Rusijos Kaliningrado eksklavas.

Medvedevas, Rusijos prezidentas 2008–2012 m., pareiškė, kad „negalima daugiau kalbėti apie jokį Baltijos šalių statusą be branduolinio ginklo – reikia atkurti pusiausvyrą“.

Medvedevas pareiškė, kad tikisi, kad Suomija ir Švedija turės prasmės. Jis teigė, kad jei to nebūtų, jiems būtų tekę gyventi su branduoliniais ginklais ar hipergarsinėmis raketomis netoli namų.

Rusija yra didžiausia pasaulyje branduolinių galvučių arsenalo vieta ir kartu su Kinija ir JAV yra pasaulinė hipergarsinių raketų technologijų lyderė.

reklama

Lietuva tvirtino, kad Rusijos grasinimai nėra naujiena ir kad Maskva Kaliningrade jau dislokavo branduolinius ginklus prieš Ukrainos konfliktą. NATO ne iš karto sureagavo į Rusijos įspėjimą.

Karas Ukrainoje turėtų didelių strateginių pasekmių, jei būtų galimybė Švedijai ir Suomijai prisijungti prie NATO, kuri buvo įkurta 1949 m., siekiant apsaugoti Vakarus nuo Sovietų Sąjungos.

1917 m. Suomijai buvo suteikta nepriklausomybė nuo Rusijos. Antrojo pasaulinio karo metais ji kariavo du karus prieš Rusiją, per kuriuos prarado dalį teritorijos. Jungtinės Valstijos, Latvija, Estija ir Didžioji Britanija ketvirtadienį dalyvavo karinėse pratybose, kurios vyko Vakarų Suomijoje.

Nuo 200 metų Švedija niekada nekariavo karo. Švedijos užsienio politika buvo sutelkta į branduolinį nusiginklavimą ir demokratiją.

KALININGRADAS

Kaliningradas, kadaise buvęs Karaliaučiaus uostas ir Rytų Prūsijos sostinė, yra nutolęs mažiau nei 1,400 km nuo Londono ir Paryžiaus bei 500 km nuo Berlyno.

Rusija tvirtino 2018 metais iš Rusijos į Kaliningradą siuntusi raketas „Iskander“. Raudonoji armija ją užėmė 1945 m. balandį ir Potsdame perdavė Sovietų Sąjungai.

NATO vadina Iskander SS-26 akmeniu. Tai taktinė, trumpo nuotolio taktinė balistinių raketų sistema, galinti nešti branduolines galvutes. Nors oficialus jo nuotolis yra 500 kilometrų, kai kurie Vakarų kariniai šaltiniai mano, kad jis gali būti dar didesnis.

Medvedevas pareiškė, kad „joks racionalus žmogus nenorėtų didesnių kainų ir didesnių mokesčių“, ir pridūrė, kad nėra „Iskander“ ar hipergarsinių prietaisų, kurie išlaikytų branduolinius ginklus turinčius žmones ranka pasiekiamuose namuose.

– Melskimės, kad mūsų šiauriniai kaimynai nugalės sveiku protu.

Putinas yra aukščiausias Rusijos vadovas. Tačiau Medvedevo komentarai atspindi Kremliaus mąstymą. Jis yra aukšto rango Saugumo tarybos narys, vienas iš pagrindinių Putino sprendimų strateginiais klausimais priėmimo rūmų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusija jau prieš karą dislokavo branduolinius ginklus Kaliningrade.

BNS citavo Anušauską, kad „Branduoliniai ginklai visada buvo laikomi Kaliningrade... Tarptautinė bendruomenė ir šio regiono šalys tai puikiai žino“. Jie tai naudoja kaip grėsmę.

Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d. nusinešė tūkstančius gyvybių, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir sukėlė susirūpinimą dėl didesnės konfrontacijos tarp Rusijos (didžiausios pasaulyje branduolinės valstybės) ir JAV (JAV).

Putinas tvirtina, kad „specialios karinės operacijos“ Ukrainoje būtinos, nes JAV pasinaudojo Ukraina grasindamos Rusijai, o Maskva turėjo gintis nuo rusakalbių persekiojimo.

Ukraina tvirtina kovojanti su imperijos tipo žemės grobimu, o V. Putino teiginiai apie genocidą yra absurdiški. JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad Putinas yra karo nusikaltėlis ir diktatorius.

Putinas tvirtina, kad konfliktas Ukrainoje yra dalis didesnės konfrontacijos su JAV, kurios, jo teigimu, bando įtvirtinti savo hegemoniją, nepaisant tarptautinės tvarkos dominavimo nuosmukio.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.
reklama

Trendai