Lėtėja impulsas spręsti neišspręstas problemas, pavyzdžiui, euro zonos reformą. Vokietijos Bundestago rinkimų rezultatai nepadeda, taip pat nepadeda pokyčiai Katalonijoje, Austrijoje ir keturiose „Višegrado“ šalyse.
Trūksta šių pakilimų ir nuosmukių buvo pačios ES balsas. Taip, Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo metinėje „Sąjungos būklės“ kalboje rugsėjo mėnesį bandė pakelti tonusą, tačiau jos atgarsių beveik nebuvo galima išgirsti už Briuselio ribų. Norint pabrėžti ES sėkmę, reikia garsesnio ir patikimesnio užrašo.
Pabraukimas nėra tinkamas žodis; geriau informuoti ir mokyti. Pernelyg mažai europiečių išsamiai žino, kuo ES prisideda prie jų gyvenimo. JK „Brexit“ derybų sujudimas pradėjo įspėti visuomenės nuomonę apie ES vertę, tačiau nedaugelis žmonių už Britanijos ribų žino ar rūpinasi.
Nors didžioji neapibrėžtumo dėl Europos ateities slypi ne Briuselio galios ir atsakomybė, ES turi daug labiau stengtis viešųjų ryšių srityje. Šių metų neramumus sukėlusi nacionalinė politika atspindi rinkėjų dažnai neigiamą ES suvokimą.
ES populiarumas buvo šiek tiek nepastovus, tačiau bendras vaizdas kelia nerimą. Po „Brexit“ referendumo šiek tiek pakilo palaikymas, tikriausiai todėl, kad žmonės kitur žemyninėje Europoje atsitraukė nuo minties eiti tuo pačiu neaiškiu keliu. Nuo tada apklausos dalyviai nustatė nerimą keliančias tendencijas.
„Pew“ tyrėjų apklausoje Prancūzijai „nepalankių“ žmonių dalis Prancūzijoje siekė 44 proc., Net daugiau nei 40 proc. JK. Italijoje jo buvo 39 proc., Ispanijoje - 35 proc., Vokietijoje - 30 proc. Tai, be abejo, euroskeptiški rinkėjai, iš esmės atsakingi už populistinių politikų iškilimą. Kai „Pew“ paklausė žmonių nuomonės apie 42 pagrindines politines partijas visoje Europoje, nerimą keliančios tik penkios partijos gavo teigiamą įvertinimą - dvi Vokietijoje ir Nyderlanduose ir viena Švedijoje.
Tai yra įprasta, kad ES pačios valstybės narės kaltina ES politiką, kurią jos pačios inicijavo. Taip pat tiesa, kad pykčiai dėl tokių problemų kaip imigracija ar fiskalinis taupymas yra neteisingai pastatyti prie ES durų. Tuo labiau, kad Europos Komisija garsiai ir dažnai kontratakuoja.
Kai rugsėjį Junckeris paskelbė, kad ES „dabar yra vėjas“, jis paragino vieno Europos prezidento idėją sujungti Komisijos ir Tarybos vadovavimą. Jis taip pat pateikė idėjų, kaip susisiekti su moksleiviais ir žurnalistais. Bet tai nelabai sumažėjo, ir akivaizdu, kad jis būtų pasielgęs geriau, jei išnaudotų esamas ES stiprybes.
Briuselis turėtų skirti savo energiją ir išteklius idiomatine kalba paaiškinti politiką, kuri formavo ES ir privertė ją pavydėti viso pasaulio vyriausybėms. Negalima tikėtis, kad žmonės įvertins, tarkime, prekybos ar konkurencijos politikos vertę, nebent ji būtų aiškiai apibrėžta. Žvilgsnis į nepraeinamą „Europa“ svetainę ar bet kurį iš Komisijos pranešimų spaudai.
Europos Sąjunga praleidžia puikią progą, kai atsisako aptarti tokius prieštaringus klausimus kaip Katalonijos ateitis. Naujienų tvarkaraščių svarbiausi klausimai suteikia galimybę paaiškinti darbo Europoje sudėtingumą ir vertybes. Briuselio nesugebėjimas užsiimti aktualiomis temomis yra rimta klaida: nenuostabu, kad tiek daug Europos piliečių yra drungni arba visiškai atsargūs ES.