Europos Vadovų Taryba priima sprendimus dėl Irano, bet tikisi pažangos siekiant taikos

ES vyriausybių vadovai pažadėjo „tolesnes ribojančias priemones“ Iranui, tikėtina, kad bus taikomos papildomos sankcijos, nukreiptos prieš jo raketų ir bepiločių orlaivių gamybą. Šie žingsniai yra Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje išvadų pirmosios dalies dalis, rašo politikos redaktorius Nickas Powellas.

ES lyderiai sutiko su paramos ir santūrumo žinute Izraeliui. Taryba „griežtai ir nedviprasmiškai“ pasmerkė Irano ataką prieš Izraelį ir dar kartą patvirtino savo „visišką solidarumą su Izraelio žmonėmis ir įsipareigojimą Izraelio saugumui ir regiono stabilumui“.

Pranešimas, raginantis „visas šalis laikytis didžiausio santūrumo ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių padidinti įtampą regione“, atspindi Europos susirūpinimą, kad Izraelio atsakas už Irano raketų ir bepiločių orlaivių ataką gali sukelti platesnį konfliktą. Tačiau būtent „Iranas ir jo įgaliotiniai“ turi „nutraukti visas atakas“.

Iranui žadama imtis tolesnių ribojančių priemonių, ypač susijusių su bepiločiais orlaiviais ir raketomis. ES užsienio reikalų ministrai jau pradėjo papildomų sankcijų, nukreiptų prieš Irano šių ginklų gamybą, nustatymo procesą.

Žinoma, neįmanoma atskirai aptarti Irano puolimo prieš Izraelį ir jo įgaliotinių, pavyzdžiui, husių, atakuojančių laivus Raudonojoje jūroje, veiksmus. Jie yra platesnės krizės, kilusios dėl Hamas atakos prieš Izraelį ir vėlesnės Izraelio invazijos į Gazą, dalis.

Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ji „visiškai įsipareigoja prisidėti prie deeskalavimo ir saugumo regione“. Kovo mėn. ji pakartojo savo pranešimą apie „įsipareigojimą dirbti su partneriais, kad būtų nedelsiant užbaigta krizė Gazoje“.

Tai apėmė dar neatsakytą raginimą „nedelsiant nutraukti ugnį ir besąlygiškai paleisti visus įkaitus, taip pat suteikti visapusišką, greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinės pagalbos prieinamumą palestiniečiams, kuriems jos reikia“. Taryba galėjo tik pakartoti tuos žodžius ir savo įsipareigojimą „tvarios ir tvarios taikos, pagrįstos dviejų valstybių sprendimu“.

reklama

Šis tikslas tebėra tolimas ir yra daug labiau neišvengiama tolesnio įtampos eskalavimo Artimuosiuose Rytuose, ypač Libane, perspektyva. ES toliau rems politines reformas toje šalyje ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą.

Daugeliui Europos lyderių būtent čia konfliktas Artimuosiuose Rytuose darosi artimas ir gali kilti pabėgėlių krizė. Daugelis Sirijos pabėgėlių Libane yra pasirengę rizikuoti pavojinga kelione į Europą.

Taryba patvirtino „ES pasiryžimą remti labiausiai pažeidžiamus Libano žmones, įskaitant pabėgėlius, šalies viduje perkeltuosius asmenis ir priimančias bendruomenes, kurioms reikia pagalbos, taip pat teikti paramą kovojant su prekyba žmonėmis ir kontrabanda“.

Tikimasi sprendimo, kad nuo savo šalies pilietinio karo pabėgę sirai galės saugiai grįžti namo. Kaip ir daugelyje ES Artimųjų Rytų politikos, šis siekis atrodo gana tolimas.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: