Jau praėjusį rugsėjį ES perspėjo Serbiją perkelti Izraelio ambasadą į Jeruzalę po aukšto lygio susitikimo su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose, kur Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti pasirašė pareiškimus, kuriuose buvo susitarta dėl priemonių ekonominiams santykiams gerinti. Serbijos atveju pasižadėjęs perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Kosovas - musulmonų daugumos buvusi Serbijos provincija, kuri tapo nepriklausoma 2008 m., Pirmadienį per internetinę ceremoniją dėl koronaviruso krizės užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu. rašo .

Ceremonija baigėsi atidengus ženklą, kuris pakabins prie įėjimo į būsimą Kosovo ambasadą Jeruzalėje.

Kosovas iš tikrųjų taip pat sutiko atidaryti savo ambasadą Jeruzalėje, tapdamas trečiąja tauta, kuri tai padarė po JAV ir Gvatemalos.

Prištinos žingsnis nedžiugina ES. Kasdien vykusioje Europos Komisijos instrukcijoje ES apgailestavo dėl sprendimo. „Šis sprendimas Kosovą skiriasi nuo ES pozicijos dėl Jeruzalės“, - žurnalistams sakė ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano, nurodydamas, kad visos ES šalių ambasados ​​Izraelyje, taip pat ir ES delegacija, yra Tel Avive. dėl atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir Europos Vadovų Tarybos sprendimų.

Stano pridūrė, kad galutinis Jeruzalės, kaip būsimos abiejų valstybių sostinės, statusas turi būti surastas derybomis tarp izraeliečių ir palestiniečių.

Negalima prisijungti, jei Kosovo ambasada yra Jeruzalėje

Peteris Stano pridūrė, kad Kosovas „ES integraciją įvardijo kaip savo strateginį prioritetą ir tikimasi, kad ji veiks pagal šį įsipareigojimą“. Jis teigė, kad logiška, jog ES tikisi, kad Kosovas pažengs savo narystės ES kelią derindamasis su ES politika ir principais. Jis pridūrė, kad 2008–2020 m. ES išleido 2 milijardus eurų, kad padėtų Kosovui vystytis.

reklama

Žurnalistas iš Kosovo paklausė, kas suteikė ES teisę prašyti Kosovo patekti į gretas, o penkios ES valstybės narės - Graikija, Kipras, Rumunija, Slovakija ir Ispanija - jo nepripažįsta kaip nepriklausoma šalis, todėl negali tapti kandidatas į ES.

Jau praėjusį rugsėjį ES perspėjo Serbiją perkelti Izraelio ambasadą į Jeruzalę po aukšto lygio susitikimo su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose, kur Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti pasirašė pareiškimus, kuriuose buvo susitarta dėl priemonių ekonominiams santykiams gerinti. Serbijos atveju pasižadėjęs perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Antradienio pranešime Peteris Stano pažymėjo, kad nuo rugsėjo mėnesio pranešimo Serbija nesiėmė jokio konkretaus žingsnio dėl savo ambasados ​​Izraelyje.

Kitu atveju Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius antradienį sakė, kad vyriausybė „nėra patenkinta“ Izraelio sprendimu pripažinti Kosovą.

„Pastaraisiais metais rimtai stengėmės palaikyti santykius su Izraeliu ir nesame patenkinti šiuo sprendimu“, - sakė ministras Serbijos visuomeninio transliuotojo RTS pranešime.

Izraelio žingsnis „neabejotinai paveiks Serbijos ir Izraelio santykius“, pridūrė jis.

Iki pirmadienio pasirašymo ceremonijos Kosovas atsisakė pripažinti Izraelį, o Izraelis atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Visa tai pasikeitė, kai D.Trumpas ir Kosovo bei Serbijos lyderiai praėjusį rugsėjį pasirašė dvišalį susitarimą.

ES rengia Serbijos ir Kosovo derybas dėl diplomatinių santykių tarp dviejų Balkanų kaimynų gerinimo.