Irano išpuolis kelia iššūkių ES ir JAV, taip pat Izraeliui

Vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellas sušaukė nepaprastąjį ES užsienio reikalų ministrų posėdį. Darbotvarkėje bus tik vienas klausimas – Irano raketų ir bepiločių orlaivių ataka, kurią sėkmingai perėmė Izraelis ir jo sąjungininkai. Atstovas sakė, kad ES labai aiškiai ragina Izraelį susilaikyti, kad būtų išvengta eskalacijos, kuri niekam nebus naudinga, rašo politikos redaktorius Nickas Powellas.

Užsienio reikalų taryba susitiks praėjus maždaug 24 valandoms po Izraelio ministrų kabineto posėdžio, kad nuspręstų dėl kol kas neatskleisto atsako į Irano išpuolį, kuris pats buvo atsakas į Irano ambasados ​​Damaske išpuolį, už kurį Izraelis neprisipažino atsakomybės. Europos Sąjunga pasmerkė abi atakas, baimindamasi, kad Izraelio ir „Hamas“ konfliktas peraugs į visapusį regioninį karą.

Gali būti, kad ES sankcijos Iranui ir atskiriems Irano pareigūnams bus pratęstos, tačiau jos nebus paskelbtos prieš jas įgyvendinant. Tačiau realiai vienintelis veiksmingas spaudimas Izraeliui būtų iš JAV.

Vienas iš veiksnių, kurį Izraelio vyriausybė turi pasverti, yra tai, ar kai kurių arabų šalių, kurios perėmė raketas ir bepiločius orlaivius ir suteikė žvalgybos informaciją, kad ataka buvo jos kelyje, parama yra būsimo bendradarbiavimo ženklas, kuris gali būti prarastas, jei konfliktas paaštrėtų. Amerikos įtaka kai kurioms arabų valstybėms, ypač Jordanijai, taip pat galėjo atlikti savo vaidmenį.

Daktaras Jonathanas Spyeris, tyrimų apie Izraelio ir islamistų konfliktą ir Sirijos bei Irako karus autorius, teigia, kad priežastis, dėl kurios Jungtinės Valstijos taip aktyviai padėjo Izraeliui nuo 7 m. spalio 2023 d. „Hamas“ atakų, yra ta, kad jos norėjo. užkirsti kelią žiauriam kerštui daugeliui Irano sąjungininkų, tokių kaip „Hezbollah“ Libane ir husiai Jemene.

Jo nuomone, Iranas ne tik yra pasiryžęs išvengti tiesioginio susidūrimo su Amerika, bet ir norėtų grįžti prie karo su Izraeliu tik per įgaliotinius. Izraeliui draugiškos Persijos įlankos valstybės, iš dalies dėl savo antipatijos Irano režimui, supranta, kad Izraelis yra spaudžiamas JAV, kad parodytų santūrumą, ir nerimauja dėl Amerikos, o ne Izraelio politikos Irano atžvilgiu.

Dr. Spyer pastebi, kad ES bendros užsienio politikos samprata visada buvo siekis, o ne realybė. Tačiau jis pastebi, kad Europos šalys vis labiau nerimauja dėl Irano, nors didelių pokyčių nesitiki.

reklama

Beni Sabti patarė Izraelio kariuomenei, kaip daryti įtaką Irano sprendimų priėmimui ir žiniasklaidai. Jis gimė ir užaugo Teherane, 1987 m. pabėgdamas į Izraelį. Jis mano, kad režimo nariai bus patenkinti, kad kelios jų raketos trumpam buvo virš Jeruzalės, net jei jos buvo numuštos. Jų nuomone, jų ilgalaikė Izraelio sunaikinimo vizija yra šiek tiek artimesnė.

Jis tvirtina, kad tik apie 15–20 % Irano gyventojų palaiko režimą, nurodydamas žemą aktyvumą parlamento rinkimuose. Socialinė žiniasklaida pateikia tam tikrų įrodymų, kad Izraelis palaiko populiarumą ir yra tikras, kad jis ims keršyti Irano režimui. „Tikiuosi, kad jų nenuvilsime“, – pridūrė jis.

Beni Sabti taip pat teigia, kad Izraelio atsako trūkumas nuviltų patį režimą, todėl jis pasimokytų, kad Iranas galėjo „anksčiau ir stipriau“ smogti Izraeliui. Jis perspėja, kad režimo nariai nepadarytų išvados, kad Izraelis bandė suvaldyti konfliktą, manys, kad Izraelis yra silpnesnis, nei manė.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: