Susisiekti su mumis

Vakarų Balkanai

Stojant į ES derybas, Balkanų valstybės imasi kurti mini Šengeno erdvę

Dalintis:

paskelbta

prieš 3 metų

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Vasaros pabaigoje Serbijos, Albanijos ir Šiaurės Makedonijos lyderiai pasirašė trišalį susitarimą, kuris gali būti laikomas regioninio susitarimo, panašaus į tai, ką sudaro Šengeno erdvė, sudedamąja dalimi daugumos ES, rašo Bukarešto korespondentas Cristianas Gherasimas.

„Atvirų Balkanų“ iniciatyva vadinama idėja sukurti bendrą rinką šalims, laukiančioms narystės ES, dar anksčiau buvo žinoma kaip Mini-Šengeno erdvė.

Iš esmės susitarimas reiškia iniciatyvą, pagrįstą prekyba ir laisvu prekių bei piliečių judėjimu bei vienodomis galimybėmis patekti į darbo rinkas, būtent tai yra ES Šengeno erdvė.

Skaičiavimai rodo, kad Pasaulio banko duomenimis, šalys narės kasmet sutaupytų iki 3.2 mlrd.

Anksčiau buvo sukurta panaši iniciatyva, vadinama Berlyno procesu, kuri buvo skirta būsimai Europos Sąjungos plėtrai. Berlyno procesas buvo pradėtas siekiant sustiprinti ir išlaikyti ES integracijos proceso dinamiką, atsižvelgiant į padidėjusį euroskepticizmą ir penkerių metų plėtros moratoriumą, apie kurį paskelbė tuometinis Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris. Kartu su kai kuriomis ES valstybėmis narėmis Berlyno procese dalyvavo šešios Vakarų Balkanų šalys, kurios yra kandidatės į ES -Juodkalnija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Albanija -arba galimos kandidatės -Bosnija ir Hercegovina, Kosovas.

Berlyno procesui 2014 m. Vadovavo ir jį pradėjo vokiečiai, sukurti kaip minėta Vakarų Balkanų šalims, o tai niekada nesibaigė privalomu susitarimu. Po septynerių metų regiono šalys bando parodyti, kad gali viską padaryti savarankiškai, su ES pagalba arba be jos.

Kalbėdamas apie mini Šengeno erdvės formavimąsi, Serbijos ministras pirmininkas Vučičius sakė, kad „laikas paimti reikalus į savo rankas ir patiems nuspręsti dėl savo likimo ir ateities“, ir pasigyrė, kad „nuo 1 m. Sausio 2023 d. Niekas jūsų nesustabdys“. iš Belgrado į Tiraną “.

reklama

Panašiai Albanijos ministras pirmininkas Rama Skopjėje pareiškė, kad šia priemone siekiama užkirsti kelią Vakarų Balkanams įstrigti „mažoje ES karikatūroje, kur dėl visko reikia sutarimo ir visi gali viską blokuoti veto būdu“.

Tačiau neįtraukus į susitarimą visų šešių Vakarų Balkanų šalių, regione gali atsirasti naujų susiskaldymų.

Didžiausia problema, žinoma, yra Kosovas, kurio Serbija nepripažįsta kaip nepriklausomos valstybės ir teigia, kad buvusi jos provincija - geografiškai esanti tiesiai tarp Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos - iš tikrųjų yra jos teritorijos dalis. Kosovas paskelbė nepriklausomybę 2008 m., Kai 1999 m. NATO įsikišo Belgrado kontroliuojamos pajėgos iš etninės albanų daugumos provincijos. Kosovo vadovai kritikavo mini Šengeno erdvės sukūrimą regione-iniciatyvą, kuriai vadovavo Serbijos premjeras.

Be to, Vakarų Balkanus vis dar paliečiantys klausimai, pavyzdžiui, stiprėjantis nacionalizmas, Bosniją privertė dviprasmiškai prisijungti prie Serbijos premjero vadovaujamos iniciatyvos. Juodkalnijos lyderiai, tokie kaip Milo Đukanović, taip pat neparduodami pagal susitarimą.

Vis dėlto iniciatyva „Atviri Balkanai“ gali būti nepakankamai paguoda Balkanų tautoms, kurios vis dar laukia stojimo į ES.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

Susijusios temos:
EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.
reklama

Trendai