Susisiekti su mumis

Vokietija

NATO turi padaryti daugiau, kad atremtų Putino „didybės kliedesius“, sako Vokietijos ministras

Dalintis:

paskelbta

prieš 2 metų

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

NATO turi dėti daugiau pastangų, kad apsigintų nuo Rusijos ir prezidento Vladimiro Putino. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (nuotraukoje) šeštadienį (spalio 8 d.) pareiškė, kad „nematome, kiek toli mus gali nuvesti grandiozinės Putino fantazijos“.

Vokiečių karius Lietuvoje lankęs Lambrechtas sakė: „Aišku viena: dabartinė padėtis reiškia, kad kartu turime nuveikti daugiau“.

„Žiaurus Rusijos agresijos karas Ukrainoje darosi vis žiauresnis ir nesąžiningesnis... Rusijos grasinimas branduoliniams ginklams rodo, kad Rusijos valdžia neturi jokių skrupulų“.

Nepaisant to, ką ji vadina Putino „branduoliniu kardu barškėjimu“, JAV ne kartą pareiškė, kad nematė jokių požymių, kad Rusija planuoja panaudoti branduolinį ginklą.

Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Vokietija 2017 metais išsiuntė pirmuosius savo karius į NATO narę Lietuvą. Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 d. sutiko, kad misija birželį būtų gerokai padidintas.

Lambrechtas penktadienį (spalio 7 d.) atidarė nuolatinį vokiečių valdymo centrą Lietuvoje. Ji teigė, kad tai leis prireikus per dešimt dienų perkelti brigadą iš Vokietijos į Lietuvą.

NATO brigadą sudaro 3,000–5,000 karių. Lambrechtas teigė, kad dažnos pratybos Lietuvoje leistų greitai dislokuoti karius, jei prireiktų prisijungti prie šiuo metu Lietuvoje esančių 1,000 karių.

reklama

Lambrechtas pareiškė, kad „mes stovime už savo sąjungininkų“. „Girdėjome Rusijos grasinimus Lietuvai, kuri prie sienos su Kaliningradu įgyvendino europines sankcijas. Tai ne pirmi grasinimai, todėl turime būti pasiruošę.

Baltijos šalys Estija ir Latvija skambino už pagalbą nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jie nori, kad jų regionas gautų didžiausias NATO kovinių pajėgų sukauptas Europoje nuo Šaltojo karo pabaigos.

NATO šalys nenorėjo steigti nuolatinių bazių Baltijos šalyse, nes tai būtų buvę brangu ir sunkiai išlaikoma. Maskvai būtų labai provokuojantis nuolatinis buvimas Baltijos šalyse, nes jos gali neturėti pakankamai karių ar ginkluotės.

Vietoj to NATO nusprendė patalpinti tūkstančius karių į vakarus esančiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, dėl greito pastiprinimo.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

Susijusios temos:
EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.
reklama

Trendai