#Digital: paskelbti ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso 2016 duomenys

Šios DESI Ją sudaro penkios pagrindinės politikos sritys, kurios iš viso atspindi daugiau nei 30 rodiklių:

• Ryšys: koks plačiai paplitęs, greitas ir prieinamas yra plačiajuostis ryšys,
• Žmogiškasis kapitalas / skaitmeniniai įgūdžiai: gyventojų ir darbo jėgos skaitmeniniai įgūdžiai,
• Interneto naudojimas: naudojimasis veikla internete nuo naujienų iki banko ar apsipirkimo,
• Skaitmeninių technologijų integravimas: kaip įmonės integruoja pagrindines skaitmenines technologijas, pvz., el. sąskaitas faktūras, debesijos paslaugas, el. prekybą ir kt.
• Skaitmeninės viešosios paslaugos: pvz., e. valdžia ir e. sveikata.

Norint apskaičiuoti bendrą šalies balą, Europos Komisijos ekspertai kiekvienam rodiklių rinkiniui ir pogrupiui suteikė konkretų svorį. Ryšys ir skaitmeniniai įgūdžiai („žmogiškasis kapitalas“), kurie laikomi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pagrindu, sudaro 25 % bendro balo (maksimalus skaitmeninės veiklos balas yra 1). Skaitmeninių technologijų integracija sudaro 20 proc., nes IRT naudojimas verslo sektoriuje yra vienas iš svarbiausių augimo varomųjų jėgų. Galiausiai, veikla internete („naudojimasis internetu“) ir skaitmeninės viešosios paslaugos sudaro po 15 proc.

DESI internetinis įrankis yra lankstus ir leidžia vartotojams eksperimentuoti su skirtingais kiekvieno rodiklio svoriais ir pamatyti, kaip tai paveiks bendrą reitingą.

DESI pirmą kartą buvo skaičiuojamas 2015 m. dvejiems metams: DESI 2015 (daugiausia apima 2014 m. duomenis) ir DESI 2014 (daugiausia nurodant 2013 m. duomenis). Šiandienos DESI 2016 daugiausia remiasi 2015 m. duomenimis.

Išsamesnę į DESI 2016 įtrauktų duomenų apžvalgą rasite priede.

reklama

Kaip ji gali padėti ES pagerinti savo skaitmeninius rezultatus?

DESI tikslas – padėti ES šalims nustatyti reikalingas sritis prioritetines investicijas ir veiksmai, siekiant sukurti tikrai Skaitmeninė bendroji rinka - vienas iš prioritetai Komisijos. Remiantis DESI išvadomis ir lygiagrečiai su Europos semestras2016 m. gegužės mėn. Komisijos skaitmeninėje pažangos ataskaitoje bus pateiktas išsamus ES ir valstybių narių skaitmeninės plėtros pažangos įvertinimas ir bus rekomenduoti galimi veiksmai, padedantys pagerinti nacionalinius skaitmeninius našumus. Per 2016 m Skaitmeniniai bendrosios rinkos strategijaKomisija pateiks keletą iniciatyvų, skirtų pašalinti kliūtis, trukdančias ES ir jos valstybėms narėms kuo geriau išnaudoti skaitmenines galimybes. The Investavimo planas Europai taip pat gali padėti ES pasiekti plačiajuosčio ryšio tikslus, remdama skaitmeninės infrastruktūros diegimą.

Kaip vertinamos ES šalys?

Šiais metais Komisija sujungė kiekvienos šalies balą su jų augimo tempu, palyginti su ES vidurkiu.

Tai suteikia dinamiškesnę jų veiklos apžvalgą.

• Bėga į priekį: Austrijos, Estijos, Vokietijos, Maltos, Nyderlandų ir Portugalijos balai viršija ES vidurkį, o jų balai per praėjusius metus augo greičiau nei ES. Tai šalys, kurių rezultatai yra geri ir kurios vystosi tokiu tempu, kuris leidžia joms toliau atsiriboti nuo ES vidurkio.
• Atsilieka: Belgija, Danija, Suomija, Airija, Lietuva, Švedija ir JK balas viršija ES vidurkį, tačiau per pastaruosius metus jų rezultatas augo lėčiau nei ES. Šios šalys yra geros veiklos rezultatai, tačiau dabar jų vystymasis yra lėtas, todėl jos atsilieka nuo visos ES pažangos.
• Pasivijimas: Kroatija, Italija, Latvija, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija yra tos, kurių balai yra žemesni už ES vidurkį, bet kurių balai per praėjusius metus augo greičiau nei ES. Šios šalys vystosi greičiau nei visa ES ir taip vejasi ES vidurkį.
• Atsilieka: Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija balai žemesni už ES vidurkį, o jų raida per pastaruosius metus buvo lėtesnė nei visos ES. Rodydami tokį lėtą augimą, jie toliau atsiriboja nuo likusios ES dalies.

Galima pastebėti, kad skirtumas tarp geriausiai pasirodžiusios (Danija: 0.68) ir prasčiausiai pasirodžiusios (Rumunija: 0.35) sumažėjo nei pernai (skirtumas dabar yra 0.33, o DESI 2015 – 0.36).

Kuo ES lyginama su kitomis skaitmenizuotomis pasaulio šalimis?

Kai kuriuos preliminarius Tarptautinio DESI (I-DESI) rezultatus galite rasti žemiau. I-DESI lygins ES su kitomis didžiausiomis pasaulio skaitmeninėmis ekonomikomis ir visuomenėmis. Visas duomenų rinkinys bus prieinamas 2016 m. kovo viduryje. I-DESI parodys, kaip visa ES ir atskiros valstybės narės veikia, palyginti su jos geriausiais pasauliniais lygiais. Preliminarūs rezultatai rodo, kad geriausios ES šalys (pvz., Danija, Švedija ir Suomija) taip pat yra geriausios pasaulyje skaitmeninių technologijų srityje.

• Europos šalys pirmauja versle diegiančios skaitmenines technologijas, palyginti su Japonija ir Pietų Korėja, kurios yra mažesnės arba maždaug mažesnės už ES vidurkį.
• Danija, Suomija ir Norvegija pirmauja pasaulyje skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje.
• Pietų Korėja pirmauja pasaulyje ryšio srityje, po jos rikiuojasi Japonija, Danija, Šveicarija ir JK.
• Žmogiškajame kapitale Pietų Korėja pirmauja prieš Švediją ir Suomiją.

Tačiau visa ES turi gerokai patobulėti, kad pasivytų savo geriausius rezultatus ir labiausiai skaitmenizuotas pasaulio šalis (Japoniją, Pietų Korėją ir JAV), kurių rezultatai viršija ES vidurkį. 

Kokios yra pagrindinės DESI išvados dėl penkių pagrindinių matmenų?

1. Ryšys: plačiajuostis ryšys prieinamas visiems europiečiams, o 71 % Europos namų gali pasiekti didelės spartos plačiajuostį ryšį (mažiausiai 30 Mbps). Spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis nuo 7 m. auga vidutiniškai 2011 procentiniais punktais per metus. 72 % Europos namų prenumeruoja fiksuotą plačiajuostį ryšį, tačiau tik 30 % šių jungčių yra didelės spartos.

2. Žmogiškasis kapitalas / skaitmeniniai įgūdžiai: 76 % europiečių reguliariai (bent kartą per savaitę) naudojasi internetu, tačiau pažanga šioje srityje buvo nedidelė, palyginti su 75 % praėjusiais metais. Nepaisant to, 45 % europiečių vis dar neturi net pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. ES taip pat šiek tiek pagerėjo gamtos mokslų, technologijų ir matematikos (STEM) absolventų skaičius – 18 m. kiekvienam 1000 20–29 metų amžiaus žmonių teko 2013 tokių absolventų (17 m. – 2012).

3. Naudojimasis internetu: procentas interneto vartotojų, kurie užsiima įvairia veikla internete, pvz., skaito naujienas internete (68 %), naudojasi internetu vaizdo ar garso skambučiams (37 %) arba naudojasi internetine bankininkyste (57 %). , praėjusiais metais išliko stabilus. Tačiau gerokai padaugėjo Europos interneto vartotojų, kurie naudojasi socialiniais tinklais (nuo 58 % iki 63 %) ir perka internetu (nuo 63 % iki 65 %).

4. Skaitmeninių technologijų integravimas: Europos įmonės vis dažniau taiko skaitmenines technologijas, tokias kaip verslo programinė įranga, skirta dalytis elektronine informacija (nuo 31 % iki 34 % įmonių), arba socialinė žiniasklaida, kad bendradarbiautų su klientais ir partneriais (nuo 14 % iki 18). % įmonių). 7.5 % Europos MVĮ parduoda internetu tarptautiniu mastu (į kitas ES valstybes nares), ty daugiau nei 6.5 % prieš dvejus metus. Tačiau tai vis dar yra mažiau nei pusė MVĮ, parduodančių internetu.

5. Skaitmeninės viešosios paslaugos: pagerėjo Europos internetinių viešųjų paslaugų kokybė, padidėjus internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų skaičiui (balas padidėjo nuo 75 iki 81) ir pakartotinai panaudojant vartotojų duomenis, kurie viešajai administracijai jau žinomi kaip būdas palengvinti internetinių paslaugų teikimą (balas padidėjo nuo 45 iki 49). Šį internetinių viešųjų paslaugų pasiūlos pagerėjimą prieštarauja interneto vartotojų, bendraujančių su viešąja administracija, procento stagnacija. 2015 m. tik 32 proc. internautų viešajam administravimui grąžino užpildytas formas internetu (ty naudojosi viešosiomis internetinėmis paslaugomis ne tik informacijos gavimui).