Pasukite į klimato veiksmų dėl darbo turtingos ekonomikos atsigavimo, europiečiai pasakyti

Keturi iš penkių Europos Sąjungos gyventojų pripažįsta, kad kova su klimato kaita ir efektyvesnis energijos naudojimas gali paskatinti ekonomiką ir užimtumą, rodo šiandien paskelbta speciali Eurobarometro apklausa apie klimato kaitą. Tai šiek tiek daugiau nei praėjusioje apklausoje, 2011 m., kai sutiko 78 proc.

Kelios valstybės narės, kurios labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos ir finansų krizės, yra tarp šalių, kuriose labiausiai pripažįstama klimato veiksmų ir energijos vartojimo efektyvumo ekonominė nauda. Nė vienoje valstybėje narėje tam pritarė mažiau nei 65 % respondentų.

Apklausa¹ taip pat nustatyta, kad septyni iš dešimties piliečių sutinka, kad sumažinus iškastinio kuro importą iš už ES ribų, būtų galima gauti ekonominės naudos.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Nėra pasirinkimo tarp geros ekonomikos ir klimato apsaugos: ekonomiškai efektyvūs klimato veiksmai iš tikrųjų yra gera ekonomika. Labai džiaugiuosi, kad tai pripažįsta ir Europos piliečiai. Ši apklausa siunčia stiprų signalą ES vadovams imtis drąsių klimato veiksmų siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo. Be to, tai yra paskatinimas mums, Komisijoje, tęsti kovą už ambicingus klimato veiksmus Europoje.

Už klimato veiksmus atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Apklausa patvirtina, kad akivaizdi dauguma europiečių tikisi, kad jų politikai dabar spręs klimato iššūkį. Piliečiai supranta, kad klimato kaita nepraėjo, kol jų vyriausybės buvo užsiėmusios ekonomikos krize. Tai nėra nei augimas, nei konkurencingumas, nei klimatas. Tai abu, turi būti abu. Tikiuosi, kad ES vadovai išklausys ir atitinkamai elgsis Europos Vadovų Taryboje vėliau šį mėnesį, kai aptars mūsų 2030 m. klimato ir energetikos pasiūlymus.

Pagrindiniai apklausos rezultatai

• 80 % respondentų sutinka, kad kova su klimato kaita ir efektyvesnis energijos naudojimas gali paskatinti ekonomiką ir darbo vietų kūrimą, 31 % sutinka visiškai, o 49 % linkę sutikti. Labiausiai tikėtina, kad žmonės visiškai sutiko Ispanijoje (52 %), Švedijoje (50 %), Maltoje (44 %), Airijoje ir Kipre (43 %) bei Graikijoje (42 %). Mažiausia respondentų, kurie visiškai sutinka arba linkę sutikti, dalis buvo 65% Estijoje.
• Devyni iš dešimties europiečių klimato kaitą laiko rimta problema. Didžioji dauguma – 69 % – mano, kad tai „labai rimta“, o 21 % – „gana rimta“. Tik 9% to nelaiko rimta problema. Skalėje nuo 1 (mažiausiai) iki 10 (daugiausia) klimato kaitos rimtumas įvertintas 7.3. Palyginti su 7.4 balu 2011 m. ir 7.1 balu 2009 m.
• Klimato kaita yra laikoma labai rimta problema, su kuria susiduria pasaulis po skurdo ir ekonominės padėties. 2011 m. klimato kaita buvo antroje vietoje po skurdo, bado ir vandens, bet lenkia ekonomiką. Šiandien pusė (50 %) Europos visuomenės klimato kaitą laiko viena iš keturių rimčiausių problemų. Švedijos (39 %), Danijos (30 %) ir Maltos (30 %) respondentai labiausiai tikėtina, kad klimatas yra rimčiausia šiandieninė pasaulinė problema.
• 70 % europiečių sutinka, kad iškastinio kuro importo mažinimas galėtų būti naudingas ES ekonomiškai, 26 % sutinka visiškai, o 44 % linkę pritarti. Labiausiai tikėtina, kad respondentai visiškai sutiko Ispanijoje (45 %), Austrijoje (40 %), Kipre (38 %), Airijoje (37 %), Portugalijoje (34 %) ir Maltoje (34 %).
• Didžioji dauguma europiečių remia nacionalinius veiksmus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse. 92 % respondentų mano, kad svarbu, kad jų vyriausybės iki 2030 m. padėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą, o kiek daugiau nei pusė (51 %) teigia, kad tai labai svarbu. Kalbant apie atsinaujinančią energiją, 90 proc. mano, kad jų vyriausybei svarbu nustatyti tikslus iki 2030 m. padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą, o 49 proc. mano, kad tai labai svarbu.
• 50 % europiečių teigia, kad per pastaruosius šešis mėnesius ėmėsi kokių nors veiksmų kovojant su klimato kaita, šiek tiek mažiau nei 53 % 2011 m. Tačiau paprašyti pateikti konkrečių veiksmų, kurių galėjo imtis, sąrašą, nenurodant termino. , dalis išauga iki 89 %, nuo 85 % 2011 m. Dažniausi veiksmai yra atliekų mažinimas ir perdirbimas (69 %) ir bandymas sumažinti vienkartinių daiktų naudojimą (51 %).

Daugiau informacijos

reklama

Nuoroda į Eurobarometro puslapį
ES klimato veiksmų Facebook puslapis

Pasidalinkite šiuo straipsniu: