Susisiekti su mumis

aplinka

Žaliasis susitarimas: ES investuoja daugiau nei 110 mln. EUR į LIFE projektus aplinkos ir klimato srityse 11 ES šalių

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

Komisija skelbia investuosianti daugiau nei 110 mln LIFE programa integruoti aplinkos ir klimato apsaugos projektai, atrinkti paskelbus kvietimą teikti paraiškas 2020 metams. Finansavimu bus remiami nauji dideli aplinkos ir klimato projektai 11 ES šalių – Kipre, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlandai, Lenkija ir Slovėnija. Projektai prisideda prie a žalias atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir palaikyti Europos žaliasis kursas tikslus, kad iki 2050 m. ES taptų neutrali klimatui ir visiškai neterštų. Tai yra veiksmų, kuriais siekiama pagrindinių Europos žaliojo kurso tikslų, pavyzdžiai. ES biologinės įvairovės strategija 2030 m ir ES apykaitinės ekonomikos veiksmų planas.

Europos žaliojo kurso vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermansas sakė: „Neturime gaišti laiko, kai kalbame apie klimato, biologinės įvairovės ir taršos krizes. LIFE programa teikia tiesioginę paramą projektams visoje ES ir suteikia galimybę ištisoms šalims ir regionams saugoti ir atkurti gamtą. Gamta yra didžiausia mūsų sąjungininkė ir mes turime ja rūpintis, kad ji galėtų pasirūpinti mumis. Sveikinu kiekvieną šiandien atrinktą projektą.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė: „Programos LIFE integruoti projektai yra viena iš pagrindinių priemonių, kad ekologiškas perėjimas taptų realybe, įgyvendinant tikslinius pokyčius vietoje. Vykdydamos šiuos projektus valstybės narės gali padaryti savo ekonomiką ekologišką, sugrąžinti gamtą ir biologinę įvairovę bei pagerinti savo atsparumą. Nekantriai laukiu, kada pamatysiu naudą, kurią ši investicija atneš 11 šalių ir už jų sienų.

Integruoti projektai leidžia valstybėms narėms sutelkti papildomus ES finansavimo šaltinius, įskaitant žemės ūkio, struktūrinius, regioninius ir mokslinių tyrimų fondus, taip pat nacionalinį finansavimą ir privataus sektoriaus investicijas. Iš viso tikimasi 11 projektų pritraukti daugiau nei 10 milijardų eurų papildomų lėšų, žymiai padidindami šiandien skiriamus išteklius, kad pasiektume realius pokyčius.

Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas vietoje

Gamtos apsauga: Vykdant projektą Prancūzijoje bus įdiegtos priemonės, skirtos sustabdyti ir pakeisti biologinės įvairovės nykimą Grand Est regione, pavyzdžiui, įrengiant tris bandomuosius miško plotus. Kitu projektu bus sušvelnintas neigiamas žmogaus veiklos, keliantis grėsmę Suomijos jūrų ir pakrančių biologinei įvairovei, poveikis, stebint ir tobulinant nacionalinio jūrų saugomų teritorijų tinklo valdymą. Šie projektai padės įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategija 2030 m.

Švarus oras: Vykdant projektą Lenkijoje bus įgyvendintos bendros oro kokybės gerinimo priemonės Silezijos regione, kuriame oro tarša yra viena didžiausių Europoje, pakeičiant nedidelius kietojo kuro namų šildymo įrenginius mažiau teršiančiomis alternatyvomis. Šis projektas prisideda prie ES 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tikslai ir Nulinės taršos veiksmų planas.

reklama

Atliekų tvarkymas: Kipre įgyvendinant projektą bus siekiama pagerinti perdirbamų ir biologiškai skaidžių atliekų infrastruktūrą ir surinkimo sistemas. Latvijoje daugiausia dėmesio bus skiriama atskiro atliekų surinkimo ir komunalinių atliekų pakartotinio panaudojimo gerinimui. Danijoje bus vykdomas projektas, skirtas atliekų prevencijai ir geresnės atliekų reguliavimo sistemos kūrimui. Projektu Slovėnijoje, be kitų veiksmų, bus siekiama geresnio nepavojingų statybos ir griovimo atliekų perdirbimo rodiklių. Iš viso keturi projektai bus skirti atliekų prevencijai ir išteklių atgavimui, prisidedant prie ES tikslų Žiedinės Ekonomika veiksmų planas ir Pagrindų direktyva dėl atliekų.

Klimato kaitos švelninimas: LIFE finansavimas padės Lietuvai pasiekti nacionaliniame energetikos ir klimato plane (NECP) numatytus tikslus, įskaitant efektyvesnius pastatus, klimatui palankų mobilumą, energiją taupančią pramonę ir ekologiškesnius viešuosius pirkimus. Estijoje bus sukurti įvairūs įrankiai ir sprendimai, skirti giliai renovuoti įvairius pastatus trijuose miestuose, kuriuos vėliau bus galima pakartoti Estijoje ir kitose valstybėse narėse ir paremti ES renovacijos bangos strategija

Prisitaikymas prie klimato pokyčių: Nyderlanduose LIFE finansavimas padės paskatinti prisitaikymą prie klimato kaitos keliuose sektoriuose: vandentvarkos, infrastruktūros, žemės ūkio, gamtos, sveikatos ir erdvinio/miesto planavimo. Projektas Moravijos-Silezijos regione Čekijoje padidins regiono atsparumą klimatui, pagerins gyventojų aplinkos kokybę ir rems tvarią plėtrą. Abu projektai bus įgyvendinami pagal tikslus ES prisitaikymo strategija.

Sužinokite daugiau apie 11 integruotų projektų trumpi aprašymai.

fonas

Šios LIFE programa yra ES aplinkosaugos ir klimato veiksmų finansavimo priemonė. Ji veikia nuo 1992 m. ir bendrai finansavo daugiau nei 5 500 projektų visoje ES ir už jos ribų. Komisija 60–2021 m. laikotarpiu LIFE programos finansavimą padidino beveik 2027 proc. Dabar ji siekia 5.4 mlrd. eurų. LIFE šiuo metu yra keturios paprogramės: gamta ir biologinė įvairovė, žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos bei perėjimas prie švarios energijos.

LIFE programa finansuoja integruotus projektus. Šiais projektais remiamas ES aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos įgyvendinimas regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu. Integruoti projektai padeda valstybėms narėms laikytis pagrindinių ES teisės aktų šešiose srityse: gamtos apsaugos, vandens, oro, atliekų tvarkymo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos.

Daugiau informacijos

Priedas – projektų aprašymai

LIFE programa

LIFE integruoti projektai

Nuotraukos ir vaizdo įrašai apie biologinę įvairovę

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai