Sustingusi pagalba rizikuoja „milijonais“ vargšų

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad kelių šalių vadovybė „maskuoja“ daugumos Europos vyriausybių nesugebėjimą įvykdyti savo pažadus teikti pagalbą užsienyje.

Tokia yra pagrindinė pirmaujančios labdaros organizacijos „Oxfam“ ataskaitos išvada.

„Oxfam“ ataskaita parengta kaip atsakas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus naujus ES-19 pagalbos užsienyje išlaidų skaičius.

„Oxfam“ cituojami skaičiai rodo, kad per pastaruosius metus bendros pagalbos užsienyje išlaidos sumažėjo 0.5 proc. ES-19 šalių, kurios yra DAC narės, realioji vertė padidėjo 1.6 proc., o bendras BNP – 0.42 proc. – tiek pat, kiek ir 2013 m.

ES vyriausybės ne kartą įsipareigojo iki 0.7 m. užsienio pagalbai skirti 2015 % BNP.

Remiantis duomenimis, Prancūzijos pagalba užsienyje sumažėjo ketvirtus metus iš eilės iki 0.36 procento BNP nuo aukščiausio taško – 0.5 procento BNP 2010 m. Vokietija padidėjo nuo 0.38 procento 2013 m. iki 0.41 procento BNP. Tai ypač lėmė išaugęs dvišalis skolinimas vidutines pajamas gaunančioms šalims

Ispanijos išlaidos pagalbai užsienyje išlieka žemiausiame lygyje nuo 1989 m. – nuo ​​2011 m. pagalbos išlaidos sumažėjo beveik 50%. Austrija šiek tiek sumažėjo iki 0.26 % BNP dėl sumažėjusių įnašų daugiašalėms agentūroms.

reklama

Nyderlandai 0.64 m. padidėjo iki 2014 % BNP, tačiau 2015 m. pagalba mažėja, o Suomija padidėjo 12,5 % iki 0.60 % BNP, o tai rodo padidėjusį dvišalę pagalbą ir įnašus daugiašalėms organizacijoms. JK teisiškai įsipareigojo išleisti 0.7 % BNP už užjūrio pagalbą.

„Oxfam“ ataskaita pateikiama kaip atsakas į EBPO paskelbtus naujus ES-19 pagalbos užsienyje išlaidų skaičius.

Hilary Jeune, „Oxfam“ patarėja ES politikos klausimais, sakė: „Stulbinančiais iššūkiais skurdžiausiems pasaulio žmonėms stebina, kad Europos pagalba užsienyje sustojo.

„Šis vaizdas būtų prastesnis, jei ne kelių šalių, tokių kaip JK, Švedija, Liuksemburgas ir Danija, lyderystė, slepianti prastus daugumos rezultatus. Turtingos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Austrija, nesugebėjo laikytis savo įsipareigojimų pažeidžiamiausiems pasaulio žmonėms.

„Kadangi fiksuota užsienio pagalba taip pat vis dažniau naudojama apmokėti už pasirengimą klimato kaitai ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtrą besivystančiose šalyse, akivaizdu, kad Europa naudoja tą patį pinigų puodą, kad sumokėtų įvairiems tikslams, taigi apiplėšia Petrą, kad sumokėtų Pauliui“, – pridūrė Jeune. .

„Europos vyriausybės pirmą kartą pažadėjo skirti 0.7 procento savo nacionalinių pajamų neturtingoms šalims remti, kai Richardas Niksonas buvo Amerikos prezidentas, o „The Beatles“ buvo populiariausių sąrašų viršūnėje. Per 45 metus, kai tik kelios ES šalys įvykdė šį pažadą. Vis dėlto, kai apie milijardą žmonių vis dar gyvena skurde ir klimato kaita kelia didžiulius naujus vystymosi iššūkius, užjūrio pagalbos poreikis yra didesnis nei bet kada anksčiau“, – sakė Jeune.

„Šiemet pasaulinė bendruomenė turėtų susitarti dėl ambicingų naujų plėtros tikslų ir naujo susitarimo dėl kovos su klimato kaita. Europa turi sustiprinti savo veiklą ir užtikrinti, kad liepos mėn. Adiso mieste, Etiopijoje, vyksiančiame susitikime „Finance for Development“ būtų skirta pinigų, kurių reikia šiems įvairiems iššūkiams įveikti.

Ji pridūrė: „Adis mieste ES finansų ministrai turėtų pademonstruoti tikrą lyderystę, būdami pirmieji, vėl įsipareigoję skirti 0.7 % nacionalinių pajamų kaip pagalbą užsienyje ir nurodyti, kaip jie įgyvendins šį pažadą, įskaitant aiškų tvarkaraštį. Jie taip pat turi skirti naujų pinigų iš savo biudžetų ir iš naujų šaltinių, pavyzdžiui, finansinių sandorių mokesčių ir ES prekybos taršos leidimais sistemos, kad padėtų neturtingoms šalims susidoroti su niokojančiais klimato kaitos padariniais.

Ataskaitoje daroma išvada: „Pagalba yra gyvybiškai svarbi. 2000–2012 m. užjūrio pagalba užkirto kelią maždaug 3 milijonams vaikų iki penkerių metų mirties nuo maliarijos. Per ateinantį dešimtmetį pagalba galėtų padėti sukurti sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingas sustabdyti kito Ebolos tipo protrūkio plitimą. Pagalba taip pat gali padėti neturtingoms šalims kovoti su įmonių mokesčių slėpimu ir atlaisvinti milijardus dolerių investuoti į skurdo ir nelygybės mažinimą.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: