#RefugeeCrisis Europos darbotvarkę dėl migracijos įgyvendinimas: Komisija praneša apie pažangą, Graikijoje, Italijoje ir Vakarų Balkanų

Dėl didžiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, kai visame pasaulyje pabėgo daugiau nei 60 mln. arba šalies viduje perkeltų žmonių, reikia radikaliai sustiprinti ES migracijos sistemą ir koordinuoti Europos atsaką. Nors srautų mažinimas yra labai pageidautinas, atsižvelgiant į dažnai perpildytas nacionalines ir vietos valdžios institucijas, tačiau neturėtų būti iliuzijų, kad pabėgėlių krizė baigsis anksčiau nei jos pagrindinės priežastys – nestabilumas, karas ir teroras artimiausioje Europos kaimynystėje, ypač besitęsiantis karas ir žiaurumai Sirija – sprendžiami konkrečiai.

Per pastaruosius šešis mėnesius Europos Komisija stengėsi greitai ir koordinuotai reaguoti į Europą, pateikdama daugybę pasiūlymų, skirtų valstybėms narėms suteikti priemones, reikalingas norint geriau valdyti didelį atvykstančių asmenų skaičių. Iš patrigubinti buvimo jūroje; taikant naują skubaus solidarumo sistemą, siekiant perkelti prieglobsčio prašytojus iš labiausiai nukentėjusių šalių; pasitelkus precedento neturintį daugiau nei 10 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų, skirtų pabėgėlių krizei spręsti ir padėti labiausiai nukentėjusioms šalims; sukurti naują koordinavimo ir bendradarbiavimo sistemą Vakarų Balkanų šalims; pradėti naują partnerystę su Turkija; Iki pat plataus užmojo pasiūlymo dėl naujos Europos sienų ir pakrančių apsaugos, Europos Sąjunga stiprina Europos prieglobsčio ir migracijos politiką, kad galėtų susidoroti su naujais iššūkiais, su kuriais ji susiduria. Tačiau nors svarbios sudedamosios dalys buvo panaudotos, trūko visiško įgyvendinimo vietoje. Akivaizdu, kad norint sukurti tvarią migracijos valdymo sistemą, reikia nuveikti daug daugiau.

Atsižvelgdama į kitos savaitės Europos Vadovų Tarybos susitikimą, Komisija šiandien ataskaitų dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo ir pabrėžiant pagrindines sritis, kuriose reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant atkurti padėties kontrolę.

Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas: „2015 m. antrąjį pusmetį neteisėtais būdais į Europą atsidūrė precedento neturintis skaičius žmonių. Tie, kuriems reikia apsaugos, turi kreiptis dėl prieglobsčio pirmojoje ES šalyje, kurią pasiekia. Esant poreikiui, jie gali būti perkelti į kitas valstybes nares. Siekiant teisingesnio paskirstymo. Tačiau žmonės, kurie neprašo prieglobsčio arba neatitinka jo reikalavimų, turi būti greitai ir veiksmingai identifikuoti ir grąžinti. Šiandien svarbiausias prioritetas yra grįžti prie tvarkingo srautų valdymo. Europos Komisija remti valstybes nares teikiant koordinuotą Europos atsaką, be kita ko, teikiant didelę finansinę ir praktinę paramą.

Už migraciją, vidaus reikalus ir pilietybę atsakingas Komisijos narys Dimitris Avramopoulos sakė: „Nors į Europą atvykstančių migrantų skaičius tebėra didelis, turime paspartinti sutarto Europos atsako, kuriuo siekiama pusiausvyros tarp atsakomybės ir solidarumo, įgyvendinimą. į Sąjungą atvykusių žmonių, kad jei jiems prireiks apsaugos, jie ją gaus, bet ne jie patys sprendžia, kur; o jei jie neatitinka apsaugos reikalavimų, jie bus grąžinti. Siekiant geriau valdyti migrantų srautus ir užtikrinti Europos saugumą sienos, visos valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus, griežtai taiko Europos prieglobsčio ir sienų kontrolės taisykles ir teikia reikiamą paramą toms valstybėms narėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos.

Gruodį Europos Komisija pranešė apie pažangą, padarytą vykdant valstybių narių priimtus sprendimus, ir nustatė, kad įgyvendinimas buvo per lėtas. Po dviejų mėnesių buvo padaryta tam tikra pažanga sprendžiant įvairius klausimus. Pavyzdžiui, padaryta pažanga imant pirštų atspaudus, o tai yra esminė tinkamo prieglobsčio sistemos valdymo sudedamoji dalis. Migrantų, kurių pirštų atspaudai įtraukti į Eurodac duomenų bazę, dalis Graikijoje išaugo nuo 8 % 2015 m. rugsėjį iki 78 % 2016 m. sausį, o Italijoje – nuo ​​36 % iki 87 % per tą patį laikotarpį. Tačiau vis dar nesilaikoma daugelio terminų, o įsipareigojimai vykdomi lėtai.

reklama

Siekdama pristatyti iki šiol pasiektą pažangą ir darbus, kuriuos dar reikia atlikti, Komisija šiandien pristatė pažangos ataskaitos dėl karštųjų zonų sistemos ir perkėlimo schemos Italijoje ir Graikijoje bei priemonių, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti pareiškime, dėl kurio susitarta 2007 m. Vakarų Balkanų Maršrutas vadovų susitikimas 2015 m. spalio mėn. Komisija taip pat pagrįstų nuomonių teikimas devyniose pažeidimų bylose kaip dalį savo įsipareigojimo pagal Europos migracijos darbotvarkę teikti pirmenybę Bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimui. Be to, Komisija pateikia ataskaitą apie įgyvendinimą ES ir Turkijos veiksmų planas.

Šiandien Komisija priėmė Graikijai skirtą rekomendaciją dėl skubių priemonių, kurių reikia imtis siekiant palaipsniui atnaujinti perkėlimus pagal Dublino reglamentą. Kolegija taip pat pasiūlė laikinai sustabdyti 30 % pareiškėjų, kurie šiais metais bus perkelti į Austriją, perkėlimo schemą. Galiausiai kolegija aptarė rekomendacijų, skirtų Graikijai, projektą pagal Šengeno sienų kodekso 19b straipsnį.

Padėties stabilizavimas didžiausią spaudimą patiriančiose valstybėse: rekomendacija dėl Dublino pervedimų Graikijai atkūrimo.

Kad bendra Europos prieglobsčio sistema veiktų, turi būti reali galimybė grąžinti prieglobsčio prašytojus į pirmą kartą atvykusią į ES šalį, kaip numatyta bendrai sutartose ES taisyklėse. Nuo 2010–11 m. valstybės narės negalėjo atlikti Dublino duomenų perdavimo Graikijai dėl sisteminių trūkumų, kuriuos iškėlė Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Šiandien Komisija priėmė Graikijai skirtą rekomendaciją dėl skubių priemonių, kurių reikia imtis atsižvelgiant į galimą kai kurių perkėlimų atnaujinimą pagal Dublino reglamentą. Nuo 2011 m. ETT sprendimo Graikija padarė tam tikrų patobulinimų ir ėmėsi veiksmų savo prieglobsčio sistemos trūkumams ištaisyti, o tai atidžiai stebi Komisija, Europos prieglobsčio paramos biuras ir valstybės narės.

Tačiau Komisija pripažįsta, kad nors buvo sukurtos tinkamesnės prieglobsčio struktūros, pvz., Prieglobsčio tarnyba ir Pirmojo priėmimo tarnyba, prieglobsčio suteikimo procese vis dar yra pagrindinių sričių, kurias reikia patobulinti, kad Dublino reglamentas būtų visiškai taikomas Graikijai. vėlgi, ypač priėmimo pajėgumų ir sąlygų, galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūra, skundų ir teisinės pagalbos srityse.

Rekomendacijoje išdėstyti konkretūs žingsniai, kurių reikia imtis siekiant grąžinti Graikiją į Dublino sistemą, daugiausia dėmesio skiriant prieglobsčio prašytojų priėmimo pajėgumų ir gyvenimo sąlygų Graikijoje gerinimui ir veiksmingoms prieglobsčio suteikimo procedūrai, įskaitant apeliacinius skundus, užtikrinimui, užtikrinant, kad institucijos yra visiškai veikiančios, turi pakankamai darbuotojų ir yra aprūpintos daugiau prašymų išnagrinėti. Tuo pat metu reikėtų atsižvelgti į Graikijai tenkančią naštą dėl didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus.

Valstybių narių institucijos, kurias kontroliuoja jų teismai ir Teisingumo Teismas, turės nuspręsti, ar, jų nuomone, sąlygos yra tokios, kad būtų galima pradėti ribotą perkėlimų atnaujinimą. Rekomendacijoje Graikija prašoma kovo mėn. pateikti pažangos ataskaitą, kurioje bus paaiškinta, ar sąlygos yra tokios, kad valstybės narės galėtų atnaujinti individualius perdavimus Graikijai pagal Dublino reglamentą, atsižvelgiant į konkrečią daromą pažangą.

Stiprių sienų užtikrinimas

ES išorės sienų valdymas atneša pareigas. Esant dideliam migracijos spaudimui, kelios šalys, įskaitant valstybes nares, save laikė tik tranzito šalimis, kurios sukuria nedidelio masto ir labai trumpalaikius priėmimo pajėgumus ir kai kuriais atvejais veža migrantus nuo vienos sienos iki kitos. Šiuo atžvilgiu Komisija primygtinai pabrėžė migrantų registravimo, sienų atsparumo ir priėmimo pajėgumų didinimo svarbą, siekiant užtikrinti struktūrinius Europos iššūkio sprendimus.

Siekiant išspręsti šią tendenciją, būtina, kad maršrute esančios šalys paspartintų Vakarų Balkanų šalių lyderių susitikime prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir užtikrintų, kad priimami sprendimai būtų visapusiškai koordinuojami ir prireikus grindžiami Sąjungos teise. Svarbiausia, kad visos valstybės narės turi įsipareigoti nutraukti „bangos“ metodą tiems, kurie rodo susidomėjimą prašyti prieglobsčio kitur. Tie, kuriems nereikia apsaugos, turi būti greitai grąžinti, visapusiškai gerbiant pagrindines teises.

Sąjungos gebėjimas išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės priklauso nuo saugių išorės sienų. Šengeno sistemoje yra daug lankstumo, kad valstybės narės galėtų reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Dėl nuolat didėjančio atvykstančių migrantų ir pabėgėlių skaičiaus valstybės narės pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas ėmėsi išskirtinių kraštutinių priemonių, pavyzdžiui, laikinai atnaujino vidaus sienų kontrolę.

Šiandien Komisijos narių kolegija aptarė rekomendacijų Graikijai pagal Šengeno sienų kodekso 19b straipsnį projektą. Šengeno vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad Graikijos išorės sienų valdyme yra trūkumų, Taryba dabar svarsto rekomendacijas, kaip ištaisyti šiuos rimtus trūkumus. Tarybai priėmus sprendimą, Komisija yra pasirengusi imtis atitinkamų įgyvendinimo priemonių. Šengeno sistemos stabilizavimas naudojant jos apsaugos mechanizmus yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad vėliau būtų panaikinta visa vidaus sienų kontrolė.

Perkraustymo įgyvendinimas

Perkėlimas yra esminė priemonė siekiant sumažinti didžiausią spaudimą patiriančių valstybių narių įtampą, užtikrinti teisingesnį prieglobsčio prašytojų pasiskirstymą visoje Europoje ir atkurti migracijos valdymo tvarką. Tačiau tam reikia veiksmingo perkeliančių šalių ir priimančių valstybių narių bendradarbiavimo ir politinės valios, kad perkėlimas vyktų.

Štai kodėl Komisija šiandien parašė visoms valstybėms narėms, norėdama priminti joms apie jų įsipareigojimus pagal du sprendimus dėl perkėlimo, ir paraginti paspartinti įgyvendinimo tempą, atsižvelgiant į aiškų tikslą suteikti skubią pagalbą. Sugriežtinus sienų kontrolę prie Vakarų Balkanų maršruto, spaudimas, kurį šiais sprendimais buvo siekiama sumažinti, greičiausiai padidės, todėl solidarumo poreikis taps dar įtikinamesnis.

Sprendime dėl perkėlimo numatoma galimybė pritaikyti perkėlimo mechanizmą tais atvejais, kai valstybės narės susiduria su staigiais migracijos srautų poslinkiais, dėl kurių staiga patenka trečiųjų šalių piliečiai. Dėl nepaprastosios padėties, su kuria šiuo metu susiduria Austrija, Komisija pasiūlė vieneriems metams laikinai sustabdyti 30 % pareiškėjų, paskirtų į Austriją, perkėlimą. Dabartinei Austrijos situacijai būdingas staigus trečiųjų šalių piliečių antplūdis į jos teritoriją dėl antrinio judėjimo po Europą, dėl kurio smarkiai išaugo tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius. Gruodį Komisija jau pasiūlė, kad Švedijos įsipareigojimai dėl perkėlimo būtų laikinai sustabdyti vieneriems metams.