Europos Sąjunga ir #UnitedNations: atnaujinta partnerystė #Development

ES ir JT atlieka vienas kitą papildantį vaidmenį pasaulinėje vystymosi sistemoje. Esame natūralūs ir ilgamečiai vystomojo bendradarbiavimo partneriai, taip pat šalies ir regiono lygmeniu, kur mūsų bendradarbiavimo veiksmų nauda ir atitinkami lyginamieji pranašumai yra aiškiai jaučiami.

Vykdomos JT reformos, ypač JT plėtros sistemos, suteikia galimybę dar kartą patvirtinti ES ir JT partnerystę vystymosi srityje ir ja remtis. Europos Sąjungoje naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi numato 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą bendradarbiaujant su visais partneriais.

Partnerystė yra būtina siekiant įgyvendinti darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti tvarų vystymąsi trimis jos aspektais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu). Kadangi 2030 m. darbotvarkė yra mūsų bendras veiksmų planas, dar kartą patvirtiname, kad kartu dirbame sėkmingai įgyvendindami 2030 m. Darbotvarkę šalyse partnerėse. Mūsų bendros pastangos ir toliau bus skirtos skurdo panaikinimui, rizikos ir pažeidžiamumo mažinimui, atsparumo didinimui ir nelygybės mažinimui, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Remiame 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą, įskaitant Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (Paryžiaus susitarimas), Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (Sendajaus programa) ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.

Pagrindiniai principai

Atnaujinta ES ir JT partneryste vystymosi srityje siekiama skatinti glaudesnį bendradarbiavimą taikant bendrus politikos metodus ir sukurti strategiškesnę bendradarbiavimo programą įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę šalyse partnerėse. Ketiname stiprinti ES ir JT veikėjų koordinavimą ir glaudžiau bendradarbiauti su visais kitais atitinkamais subjektais, kad būtų skatinamas įtraukią ir taikią visuomenę, atsparumą ir tvarų vystymąsi skatinančių darbotvarkių įgyvendinimas.

reklama

Siekiame stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti Pasaulinę tvaraus vystymosi partnerystę kaip pagrindinį mūsų bendradarbiavimo prioritetą įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę. Taip pat siekiame didinti plėtros veiksmingumą pagal Busano deklaraciją ir Nairobio rezultatų dokumentą.

Įgyvendindami 2030 m. darbotvarkę, numatome skatinti atvirus, įtraukius, dalyvaujamuosius ir skaidrius procesus, pripažindami svarbų pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), įskaitant jaunimo vadovaujamus tinklus, ir fondų, akademinės bendruomenės, tarptautinių finansinių institucijų (TFI) vaidmenis. ), privatus sektorius ir kiti svarbūs partneriai kaip aktyvūs plėtros dalyviai. Ketiname ir toliau skatinti lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalinimą, o partneriai remia jaunimo demografinius aspektus kaip svarbiausius prioritetus.

Visiškai gerbiame šalies atsakomybės, paklausa grindžiamos partnerystės ir dialogo principus, pripažindami, kad nacionalinėms vyriausybėms tenka pagrindinė atsakomybė už 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą. Taip pat turėtume kartu prisidėti prie informuotumo ir atsakomybės už 2030 m. darbotvarkę didinimo. Dar kartą patvirtiname daugiašališkumo ir stiprių strateginių partnerysčių svarbą, nes tai yra kertinis akmuo siekiant įtraukios, atsparios, tvarios, saugios ir taikios ateities visiems.

Šiame kontekste ypač primename Afrikos Sąjungos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų partnerystės svarbą.

Bendrieji tikslai

Šia partneryste ketiname paskatinti ir remti šalis partneres integruojant 2030 m. darbotvarkę į savo nacionalines strategijas ir prioritetus.

Ketiname kartu skatinti vystymosi strategijas, kurios atsižvelgia į 2030 m. darbotvarkę, remdamos integruotą politiką, veiksmus ir metodus šalyse partnerėse. Numatome suderinti savo darbą ir finansavimą su šalies prioritetais geriau planuodami, reguliariai ir visapusiškai stebėdami ir peržiūrėdami 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą. Tai galėtų apimti didesnį dėmesį šalių partnerių duomenų rinkimo ir analizės pajėgumų kūrimui ir integruotoms politikos konsultacijoms, siekiant paremti šalių partnerių ekonomikos transformaciją ir įvairinimą.

Ketiname stiprinti bendrą politinį dialogą ir konsultacijas su šalimis partnerėmis, kad nustatytų bendradarbiavimo galimybes ir galimas paramos sritis, įskaitant ES programavimo (įskaitant bendrą programavimą) ir JT pagalbos vystymuisi programų (UNDAF) sinergiją. Jei įmanoma, tai turėtų būti daroma naudojant esamas platformas, o ne kuriant naujus lygmenis ir kiek įmanoma naudojant jungtinį 2030 m. darbotvarkės fondą. Taip pat prireikus turėtume skatinti JT nuolatinių koordinatorių, JT šalių grupių ir ES delegacijų koordinavimą, kad sustiprintume sinergiją ir poveikį vystymuisi. Numatome keistis nuomonėmis apie paramą vietos valdžios institucijoms, bendruomenėms ir PVO vykdant DVT įgyvendinimą, taip pat apie privataus sektoriaus sutelkimą.

Strateginis dėmesys ir ketinimas

Atnaujinta partnerystė visų pirma apima penkias pagrindines sritis:

a. Lyčių lygybės skatinimas, įskaitant veiksmų planus moterims ir girls'galių suteikimas šalies lygiu. Siekdami panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites ketiname remtis iniciatyvos „Spotlight“ patirtimi, kuri yra naujoviškos ES ir JT partnerystės pavyzdys ir remia JT įsipareigojimą visose srityse veikti kaip vienai. Mes ketiname skatinti mergaičių ir moterų galių suteikimą, taip pat visų formų žalingos praktikos ir moterų bei mergaičių diskriminacijos atsisakymą įvairiose srityse, tokiose kaip kokybiškas švietimas ir mokymas, sveikata, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, geresni mitybos rezultatai. , prieigą prie gamybinių išteklių, paslaugų ir informacijos bei politinį ir ekonominį dalyvavimą.

b. Skatinimas imtinai tvarus augimas, strateginės investicijos (tiek viešosios, tiek privačios) ir padorus darbas sudaryti sąlygas gerinti užimtumo kokybę ir didinti padoraus užimtumo bei verslumo galimybes, ypač jaunimui, remiantis naujausia Europos išorės investicijų plano patirtimi ir nuolatinėmis JT plėtros sistemos pastangomis. Tai apima lengvesnę prieigą prie tinklų, žinių ir įgūdžių, siekiant įtraukti tvarią ekonominę veiklą. Atsparumo ir tvarumo didinimui turėtų būti teikiama pirmenybė teikiant paramą vyriausybėms, skatinančioms žemės ūkio pertvarką, imtis integruotų kaimo plėtros iniciatyvų, remiamų elektrifikavimu, ir užtikrinti tvaraus vystymosi sprendimus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir pritaikytą metodą, įskaitant rizikos ir pažeidžiamumo mažinimą. , ir pagrindinės krizių priežastys. Numatome skatinti inovacijas, kokybišką švietimą ir mokymą, siekdami suderinti įgūdžius su darbo rinkos poreikiais, gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, paskatinti ir remti privataus sektoriaus investicijas į šalių partnerių vidaus ekonomiką siekiant tvaraus vystymosi būdų, daugiausia dėmesio skiriant tinkamam darbui. kūrimas, pridėtinė vertė, kritinė fizinė infrastruktūra, struktūrinė pertvarka ir žmogiškojo kapitalo plėtra.

c. Skatinimas klimato kaitos veiksmai ir įgyvendinimas vystomojo bendradarbiavimo būdu, bendromis pastangomis propaguoti ir įgyvendinti bendradarbiavimą ir įsipareigojimus mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, nelaimių rizikos mažinimo, atsparumo ir lyčių aspektą atitinkančios transformacijos bei prisitaikymo prie 2030 m. darbotvarkės, Paryžiaus susitarimo ir Sendajaus sistemos kontekste. ypač remiant įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Mes ketiname bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, vyriausybėmis, finansų įstaigomis, privačiais investuotojais, tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, ekspertų grupėmis ir kitais partneriais, kad palaikytume klimato kaitos pokyčius. Ši partnerystė turėtų prisidėti prie nelaimių rizikos mažinimo ir atsparumo nelaimėms, remiant klimato požiūriu pažangų žemės ūkį, spartinant prieigą prie atsinaujinančios energijos, mažinant vandens trūkumą, skatinant gamtoje pagrįstus sprendimus, gamtos išteklių, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimą ir tvarų valdymą bei plėtojant gebėjimus užkirsti kelią stichinėms nelaimėms ir klimato kaitos pažeidžiamumui ir juos valdyti.

d. stiprinti humanitarinio vystymosi ryšį ir jo ryšį su taikos palaikymu, nuolat naudojant bendrus vertinimus, konfliktų analizę ir į konfliktus orientuotą programavimą bei įgyvendinimą, sustiprintą bendradarbiavimą ir konfliktams jautrius bendrus veiksmus „trapiose ir konfliktų paveiktose aplinkose“, patobulintus išankstinio perspėjimo mechanizmus, po kurių imantis išankstinių veiksmų, siekiant padėti partneriui. Šalys ir jų žmonės, kad užkirstų kelią krizei, išspręstų ir atsigautų nuo jų bei sumažintų žmonių kančias ir perkėlimą, išlaikant skirtingus vaidmenis, įgaliojimus ir gerbiant humanitarinius principus. Bendromis ES ir JT pastangomis turėtų būti sprendžiamos pagrindinės konfliktų priežastys ir ekonominis bei socialinis stabilumas, stiprinant institucijas, mažinant nelaimių riziką, stabilizuojant ir remiant taikos atkūrimo pastangas. Jie taip pat sieks, kad būtų įtrauktos žmogaus teisės, lyčių lygybė ir įgalinimas.

e. stiprinti bendradarbiavimą migracijos ir vystymosi ryšiuose, siekiant 2030 m. darbotvarkės su migracija susijusių tikslų ir Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų prisiimtų įsipareigojimų, visų pirma skatinti saugią, tvarkingą ir reguliarią migraciją. Sustiprintos ir bendros ES ir JT pastangos prisidės prie konkretaus dviejų Pasaulinių susitarimų dėl migrantų ir pabėgėlių tikslų įgyvendinimo pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kai tik jie bus priimti.

Įgyvendinimas ir tolesni veiksmai

Ši partnerystė skirsis priklausomai nuo konkretaus konteksto, vystymosi situacijų raidos ir dalyvaujančių nacionalinių bei tarptautinių partnerių skaičiaus. Lankstus ir pritaikytas požiūris išliks veiksmingo atsako požymis.

Pripažįstame tinkamo ES ir JT bendradarbiavimo finansavimo svarbą neviršijant patvirtintų finansavimo sprendimų. Taip pat pripažįstame įvairų finansavimo išteklių ir poreikių pobūdį šalyse ir ketiname toliau analizuoti bei bendradarbiauti, kad laiku pateiktų, nuspėjamų, tvarių, tinkamų ir veiksmingų finansavimo priemonių.

Dar kartą patvirtiname Adis Abebos veiksmų darbotvarkės svarbą. Ši partnerystė ir toliau sudarys strateginio bendradarbiavimo pagrindą, pripažįstant itin svarbią finansinių išteklių derinimo ir panaudojimo svarbą ir kartu kurti, teikti pirmenybę ir finansuoti novatoriškus, veiksmingus visų suinteresuotųjų šalių veiksmus, atsižvelgiant į patvirtintų finansinių sprendimų ribas. Ketiname akcentuoti pastangas skatinti novatorišką finansavimą, vidaus finansavimo svertą, privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę bei dialogą su privačiu sektoriumi, siekiant privačių investicijų šalyse partnerėse.

Tai gyva ir lanksti partnerystė, kuri, kur ir kai tinkama, bus pritaikyta prie besikeičiančių aplinkybių. JT ir ES vadovybė susitiks kasmet, kad ją įvertintų ir prireikus pritaikytų. Abiejų organizacijų techninės komandos ir toliau reguliariai susitiks siekdamos užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimo įgyvendinimą pagal šią partnerystę, be kita ko, stiprinant komandų koordinavimą pasauliniu, regioniniu ir šalies lygiu.