Parlamento prašymas dėl ambicingo #EULongTermBudget

Šios biudžetas užtikrina, kad ES turi finansinių galimybių vykdyti programas ir projektus, kurie naudingi europiečiams. ES finansavimas remia visos Europos ūkininkus, miestus, regionus, studentus, tyrėjus, įmones ir NVO.

Dabartinis ES ilgalaikis biudžetas baigsis 31 m. Gruodžio 2020 d. Europos Komisija pristatė: pasiūlymas 2018 m. gegužės mėn finansavimo laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2027 m. Europos Parlamentas savo poziciją priėmė m lapkritis 2018 ir dar kartą tai patvirtino spalis 2019. Valstybės narės Taryboje dar negalėjo susitarti dėl pozicijos, todėl institucijų derybos negali prasidėti.

Po vasario 20–21 d. Įvykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris buvo skirtas ES ilgalaikiam biudžetui, Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sakė, kad Parlamentas buvo nusivylęs Europos Vadovų Tarybos nesugebėjimu rasti susitarimo, ir išreiškė viltį, kad būsimos derybos parodys, kad ES yra pasirengusi paremti savo ambicijas turėdama pakankamai lėšų.

"Europa susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, skaitmeninimas ir nauja geopolitinė tvarka", - sakė Sassoli. "Mūsų ambicijų sumažinimas gali turėti neigiamos įtakos pažangos ir integracijos metams".

Nors galutinį sprendimą dėl kito ilgalaikio biudžeto priima Taryba, remdamasi derybų rezultatais, Parlamentas turi duoti sutikimą, kad jis įsigaliotų.

ES biudžetas žvelgia į ateitį

Parlamentas nuolat tvirtino, kad tam, kad ES atitiktų žmonių lūkesčius ir įgyvendintų savo įsipareigojimus bei ambicijas, jis turi turėti reikiamų priemonių investuoti į ES ateitį.

reklama

Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kur ES finansavimas geriausiai pasitarnaus europiečiams. Europarlamentarai nori išlaikyti dabartinį ūkininkų ir skurdesnių regionų finansavimą. Bendra žemės ūkio politika finansuojama išimtinai ES lygmeniu ir ja siekiama užtikrinti saugų ir kokybišką maistą bei deramas pajamas ūkininkams, o parama mažiau išsivysčiusiems regionams skatina solidarumą ir užtikrina, kad visi turėtų naudos iš bendrosios rinkos.

Tačiau ES susiduria su kitomis problemomis, kurioms reikalingos tinkamos investicijos, pavyzdžiui, migracija ir saugumas, ir naujomis, pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų plėtra. Parlamentas nori, kad klimato politika ES biudžete būtų sustiprinta ir tinkamai finansuojama, taip pat palengvinant teisingą perėjimą prie anglies dvideginio neutralios ekonomikos, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas. Be to, Europos Parlamento nariai ragina daugiau investuoti į tokias sritis kaip jaunimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat mažos ir vidutinės įmonės.

ES nauda yra didesnė už indėlį

ES biudžetas yra investicinė priemonė, suteikianti pridėtinę vertę ir sukurianti galimybes žmonėms ir įmonėms kitose valstybėse.

Pavyzdžiui, ES bendroji rinka pašalina prekybos kliūtis ir suteikia galimybę bet kurios ES šalies įmonėms patekti į kitų valstybių narių rinką. Europos Komisijos pateikti skaičiavimai rodo, kad nauda yra daug didesnė nei kiekvienos šalies indėlis į ES biudžetą.

Tyrimai rodo, kad egzistavus bendrai rinkai nuo 3.6 m. sukurta 1990 mln. darbo vietų, o jei jos nebūtų buvę, ES bendrasis vidaus produktas būtų buvęs 8.7% mažesnis. Dėl bendrosios rinkos vidutinis ES pilietis per metus gauna 840 eurų daugiau.

Atitinkantys europiečių lūkesčius

Žmonės tikisi, kad ES sutelks dėmesį į savo prioritetus, tačiau 2019 m. „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad yra skirtumas tarp to, ką žmonės nori, kad ES veiktų, ir tai, ką jie laiko pagrindinėmis ES išlaidų sritimis.

Nors 48% respondentų teigė, kad didžiąją dalį ES biudžeto reikėtų skirti užimtumui ir socialiniams reikalams, o 41% respondentų manė, kad jis turėtų būti išleistas klimato ir aplinkos politikai (respondentų buvo paprašyta nustatyti iki keturių pagrindinių politikos sričių), tik 16 % teigė, kad didžioji dalis ES biudžeto šiuo metu išleidžiama užimtumui ir socialinei politikai, o 17% teigė, kad didžioji biudžeto dalis yra skirta klimato ir aplinkos politikai.

Koks turėtų būti didelis ES biudžetas?

ES biudžeto dydis yra nedidelė dalis ES šalių nacionalinių išlaidų. Įvertinęs išteklius, reikalingus kiekvienos politikos srities tikslams pasiekti, Parlamentas siūlo skirti 1.3% ES bendrųjų nacionalinių pajamų biudžetą. Vidutinės nacionalinės ES vyriausybių išlaidos viršija 47% viso nacionalinio indėlio.

Europarlamentarai ne kartą reikalavo, kad biudžetas pirmiausia nepriklausytų nuo tiesioginių valstybių narių įnašų, ir reikalavo naujų nuosavų išteklių į biudžetą. Tai gali būti, pavyzdžiui, mokestis už plastiko atliekas, pajamos iš ES prekybos taršos leidimais sistemos arba naujas mokestis didelėms skaitmeninėms įmonėms. EP nariai 2019 m. Spalio mėn. Rezoliucijoje teigė, kad nesusitarus dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, Parlamentas neduos sutikimo dėl kito ilgalaikio biudžeto.