Rusijos vykdoma Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupacija ir separatistų karo veiksmų rėmimas rytinėse Donbaso provincijose lėmė 1.5 milijono šalies viduje perkeltų asmenų, žuvo 3,000 civilių ir a augantis tariamų tarptautinės teisės pažeidimų sąrašas (Atsidaro naujame lange) ir socialiniai ir ekonominiai sunkumai.
Tačiau Ukraina sunkiai stengiasi priversti Rusiją atsakyti – kaip valstybę arba per individualią baudžiamąją atsakomybę – nes ji negali vienašališkai prašyti jokio tarptautinio teismo priimti bendrą sprendimą dėl konflikto.
Taigi pagrindinis dėmesys skiriamas siauresniems klausimams, nukreipiant juos į įgaliotas sprendimų ir arbitražo platformas, tokias kaip Tarptautinis Teisingumo Teismas (ICJ), Europos Žmogaus Teisių Teismas, UNCLOS arbitražas, Tarptautinis baudžiamasis teismas (ICC). Šios galimybės yra ribotos, bet vis tiek vertos – ir pasirodo, kad jų aktualumas yra daug platesnis nei Rusijos ir Ukrainos konfliktas.
Kultūros naikinimo politika
2017 m. Ukraina pradėjo procesą prieš Rusiją TTT remdamasi dviem tarptautinėmis sutartimis: Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD) dėl Krymo; ir Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu (ICSFT) Donbaso atžvilgiu.
Pagal CERD Ukraina teigia, kad Rusija vykdė etninių ukrainiečių ir Krymo totorių kultūrinio naikinimo politiką Kryme, įskaitant priverstinius dingimus, nemokamą išsilavinimą ukrainiečių ir Krymo totorių kalbomis ir Mejliso, pagrindinio atstovaujamojo organo, draudimą. Krymo totoriai.
Pagal ICSFT Ukraina teigia, kad Rusija rėmė terorizmą teikdama lėšų, ginklų ir apmokydama nelegalias ginkluotas grupuotes Rytų Ukrainoje. Visų pirma Ukraina tvirtina, kad Rusija yra atsakinga per savo įgaliotinius už liūdnai pagarsėjusio MH17 skrydžio numušimą.
Abi šios sutartys yra privalomos Ukrainai ir Rusijai ir suteikia teisę kiekvienai valstybei, dalyvei, perduoti ginčą dėl jų nagrinėti TTT, tačiau pirmiausia turi būti išnaudotos tam tikros procedūrinės prielaidos. Tai apima nesėkmingą bandymą išspręsti ginčą derybomis arba CERD komitetu (CERD atveju) arba nesėkmingomis derybomis ir arbitražu (ICSFT).
Rusija ginčijo, ar Ukraina laikosi išankstinių sąlygų, tačiau TTT nesutiko su Rusijos teiginiu, kad Ukraina turėjo griebtis ir derybų, ir CERD komiteto. Pirmą kartą teismas išaiškino, kad šios procedūros pagal CERD yra dvi priemonės tam pačiam tikslui pasiekti, todėl alternatyvios, o ne kumuliacinės.
Reikalavimas, kad valstybės prieš kreipdamosi į TTT pasinaudotų abiem procedūromis, būtų pakenkta pačiam CERD tikslas – greitai panaikinti rasinę diskriminacijąir užtikrinti veiksmingą vidaus apsaugą bei teisių gynimo priemones.
Šio paaiškinimo aktualumas viršija Ukrainos ir Rusijos ginčą. Didėjant diskriminacinei praktikai – nuo populistinės neapykantos kupinos retorikos, keliančios pavojų pažeidžiamoms bendruomenėms, iki didelio masto persekiojimo, pavyzdžiui, rohinjų, pagrindinė JT teisminė institucija siunčia pasauliui aiškią platesnę žinią: tokia praktika yra nepriimtina ir turi būti sprendžiami operatyviai ir efektyviai. Jei valstybės to nepadaro, dabar yra mažiau procedūrinių kliūčių tai padaryti tarptautiniu mastu.
TTT taip pat patvirtino, kad Ukraina įvykdė abi procedūrines išankstines sąlygas pagal ICSFT ir kad priims sprendimą dėl tariamo Rusijos nesugebėjimo imtis priemonių užkirsti kelią terorizmo finansavimui. To rezultatas bus labai svarbus tarptautinei bendruomenei, atsižvelgiant į bendrą tarptautinės jurisprudencijos terorizmo klausimais trūkumą.
Teismo pateiktas terorizmo finansavimo žinojimo ir tyčios aiškinimas bei termino „lėšos“ išaiškinimas ypač aktualus tiek Ukrainos-Rusijos bylai, tiek tarptautinei teisei.
Kadangi galutinis sprendimas gali užtrukti kelerius metus, 2017 m. balandžio mėn. TTT suteikė kai kurias laikinąsias priemones, kurių paprašė Ukraina (Atsidaro naujame lange). Teismas įpareigojo Rusiją užtikrinti išsilavinimą ukrainiečių kalba ir sudaryti sąlygas Krymo totorių atstovavimo institucijoms, įskaitant Mejlisą, funkcionuoti.
Kada Rusija užginčijo Ukrainos nuorodas (Atsidaro naujame lange) tariamam Stalino įsaku deportuoti Krymo totorius (Atsidaro naujame lange) ir teisinė valstybė Sovietų Sąjungoje yra veidmainiška (Atsidaro naujame lange), teigdamas, kad istorija neturi reikšmės, teismas nesutiko.
Tiesą sakant, teisėjas Jamesas Crawfordas pabrėžė „istorinio Krymo totorių persekiojimo“ ir Mejlis vaidmens svarbą (Atsidaro naujame lange) siekiant pažangos ir ginti savo teises Kryme „sutrikimų ir pokyčių metu“.
Šios išvados yra svarbus priminimas, kad tautoms sprendžiant savo imperijos palikimą, reikia atsižvelgti į istorinį neteisybės, padarytos pažeidžiamoms grupėms, paveldėjimą.
Teismo taikytos laikinosios priemonės ir teisėjo Crawfordo pozicija yra ypač aktualūs, atsižvelgiant į Rusijos vykdoma visiško – teritorinio, istorinio, kultūrinio – Krymo „rusinimo“ politika., nes jie pabrėžia istorinio fono vaidmenį vertinant tariamą Rusijos okupacinės valdžios diskriminacinę ir baudžiamąją politiką Krymo totorių atžvilgiu.
TTT sprendimas dėl šio ir kitų žmogaus teisių bei terorizmo Krymo ir Donbaso klausimų nuopelnų bus svarbus tarptautinės bendruomenės požiūris į Rusijos ir Ukrainos ginkluotą konfliktą ir sankcijų politiką Rusijai.
Šios bylos raida taip pat turi abipusį katalizuojantį poveikį Ukrainos pastangoms per vidaus procesus ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą nustatyti asmenis, kurie yra baudžiami asmeniškai atsakingi už žiaurumus Kryme ir Donbase.
