„Demokratija“ – šiuolaikinis Moldovos Respublikos skaitinys

Moldovos Respubliką, skurdžiausią Europos šalį, šiuo metu jau aštuntą savaitę drebina platūs antivyriausybiniai protestai – rašo Vladas Olteanu. Gilėjant krizei, precedento neturinčiam dujų ir elektros kainų augimui bei rekordinei beveik 35 procentų infliacijai, dešimtys tūkstančių žmonių kiekvieną sekmadienį susirenka Moldovos sostinėje reikalauti PAS vyriausybės ir prezidentės Maia Sandu atsistatydinimo. Jie kaltina vyriausybę daugybe nekompetentingų sprendimų, keletu piktnaudžiavimų, taip pat nevykdymu savo kampanijos pažadų – tų pačių pažadų, dėl kurių ji buvo išrinkta pirmiausia. 

Atrodo, kad šių protestuotojų priešakyje yra „SHOR“ partija, kuri tapo matomiausia opozicija dabartiniam Moldovos režimui. Nuo praėjusių parlamento rinkimų, kai partija laimėjo šešias parlamento vietas, jos rinkimų balas išaugo trigubai, todėl dabar ji yra antra pagal populiarumą partija šalyje.

Ginkluoti teisingumą?

Prieš tris savaites protestai pasiekė virimo tašką, kai policija ir specialiosios tarnybos žiauriai šturmavo protestuotojus ir jėga iškeldino šimtus palapinių, kurias demonstrantai pastatė priešais parlamentą ir prezidentūros pastatus sostinėje Kišiniove.

Policija įsikišo netrukus po to, kai Išimtinių situacijų komisija sugriežtino įstatymus dėl protestų ir suteikė policijai papildomų teisių išvaikyti demonstrantus. Šį sprendimą griežtai kritikavo protestų organizatoriai, teigdami, kad taip elgdamasi PAS vyriausybė pažeidžia demokratinius principus ir šiurkščiai pažeidžia pagrindines žmogaus teises. „SHOR“ partijos atstovai apkaltino PAS vyriausybę pavertus save diktatorišku režimu ir naudojant Vidaus reikalų ministeriją, ISS ir prokuratūrą kaip lazdą prieš protestuotojus.

„SHOR“ partijos susirūpinimui pritarė ir nemažai tarptautinių žmogaus teisių organizacijų Moldovoje, kurios pasmerkė policijos piktnaudžiavimus prieš protestuotojus ir priverstinį protestuotojų palapinių iškeldinimą. Šios organizacijos apima keletą gerai žinomų NVO, tokių kaip Amnesty International Moldova, Politikos ir reformų centras, Promo-LEX asociacija ir Žmogaus teisių ambasada. PAS piktnaudžiavimą pasmerkė ir Moldovos Respublikos liaudies advokatas.

Tuo tarpu precedento neturintis valdančiosios partijos spaudimas aktyviausios Moldovos opozicinės partijos prezidentui Ilanui Šorui nuolat auga, todėl taikomos skirtingos sankcijos ir vis daugiau ginčytinų teisminių priemonių. Atkreiptinas dėmesys ir į asmeninius viešus ponios Maios Sandu ir pagrindinių valdančiosios PAS partijos narių kreipimusi į prokurorus ir teisėjus „kuo greičiau užbaigti“ P. Shor bylas, kurios, atrodo, rodo, kad pagreitintas teisingumas, o ne tinkamas teisingumas, yra tai, ko siekia dabartinė Moldovos vyriausybė.

reklama

P. Šoras ne vienas palaiko nepagrįstą politinį spaudimą. Per pastaruosius kelis mėnesius taip pat buvo sulaikyta ir įkalinta apie 30 antivyriausybinių protestų lyderių. Tarp jų – viena aktyviausių „SHOR“ partijos narių, viceprezidentė ir Moldovos parlamento narė Marina Tauber, kuri liepą buvo suimta dėl kaltinimų neteisėtu partijų finansavimu. Žmogaus teisių organizacija „Solidaritätsnetz International“, prestižinės Šveicarijos grupės „Solidarumo tinklas“ narė, jos suėmimą ir įkalinimą apibūdino kaip piktnaudžiavimą Moldovos vyriausybe. Minėta organizacija ponią Tauber priskyrė politinei kalinei, nes jos įkalinimas, jų nuomone, pažeidė mažiausiai dvi tarptautines žmogaus teisių konvencijas. Tai yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (Jungtinės Tautos) 19 straipsnis ir Romos konvencijos 5 straipsnis.

PAS, valdančioji partija, atsidūrusi tarp energijos krizės ir įvaizdžio krizės

Nors žmonių nepasitenkinimas pasiekė nerimą keliančias aukštumas, kilusias dėl augančios krizės ir augančių kainų, kurios kai kurioms prekėms viršijo šimtus procentų, per septynias protestų savaites valdančiosios PAS atstovai, taip pat ponia Maia Sandu asmeniškai , kategoriškai atsisakė aptarti protestuotojų reikalavimus. Vietoj to, jie tokius reikalavimus pavadino nepagrįstais ir pasiūlė protestuotojams eiti į darbą, o ne protestuoti. Eikite į darbą, kad uždirbtumėte daug mažiau ir susidurtumėte su vis augančia infliacija. Grįžk į skurdą, žmogus gali tęsti.

Prezidentės kaltinimai ateina tuo metu, kai nuo jos partijos atėjimo į valdžią dujos pabrango septynis kartus, elektra – tris kartus, degalų kainos išaugo dvigubai, o infliacija pasiekė 35 procentus, aukščiausią Europoje, aukštesnę net nei karo draskomoje Ukrainoje. .

Esant dabartinėms sąlygoms, protestai tikriausiai tęsis. Taip yra todėl, kad, be esamų krizių, Moldova susiduria su precedento neturinčia energetikos krize ir kyla pavojus, kad ateinančią žiemą gali pritrūkti elektros ir (arba) dujų. Ukraina nustojo eksportuoti elektrą į Moldovą, o „Gazprom“, su kuriuo vyriausybė yra sudariusi dujų tiekimo sutartį, gerokai sumažino į Kišiniovą siunčiamų dujų kiekį.

Tuo tarpu prezidentės Maios Sandu ir valdančiųjų populiarumas nuolat mažėja. Naujausios apklausos rodo, kad PAS populiarumas sumažėjo du kartus ir nesiekė 20 procentų, o tai yra daugiau nei 22 procentiniais punktais mažesnis nei pernai vasarą vykusiuose parlamento rinkimuose.

Ar Moldova ras išeitį iš šios krizės per demokratinį ir taikų valdžios perėjimą? Ir jei taip, pakankamai greitai, kad galėtume ekonomiškai atsigauti ir nuraminti socialiai bei politiškai?

Pasidalinkite šiuo straipsniu: