Eršketų brakonieriavimas Dunojaus žemupyje išlieka problema

Tik kelios dienos po to, kai Rumunijos vykdymo institucijos pranešė a didelė operacija prieš nelegalią žvejybą palei Dunojaus upę ir deltoje konfiskuodama 2 tonas žuvų, įskaitant eršketus, WWF baigė 2021 m. užregistruotų konfiskavimo atvejų analizę. Bulgarijos, Rumunijos ir Ukrainos vykdymo užtikrinimo institucijų surinkti duomenys pabrėžia, kad brakonieriavimas tebėra rimta grėsmė laukiniams eršketams. Nors visose šiose šalyse draudžiama žvejoti ir prekiauti laukiniais eršketais bei produktais, 2021 metais užregistruotų neteisėtų veiksmų skaičius – 57 atvejai – panašus į 2018–2020 metais užfiksuotus nuo 50 iki 65. 

„Nacionalinės žvejybos institucijos ir atitinkamos policijos pajėgos, pavyzdžiui, pasienio policija, pastaraisiais metais palaipsniui didino savo pastangas nustatydamos neteisėtus veiksmus, taip pat rinkdamos duomenis“, – sako Beate Striebel, WWF iniciatyvos „Sturgeon“ vadovė. duomenys rodo tik tuos atvejus, kuriuos vykdymui pavyko nustatyti. Tikrasis problemos mastas gali būti daug didesnis, o vykdymas turi būti tęsiamas tokiu pat intensyvumu, jei ne didinamas. Laukinių populiacijų lygis yra toks mažas, kad kiekvieno brakonieriuoto eršketo yra per daug.

57 atvejai, užregistruoti per 2021 m., apima mažiausiai 178 pavienių eršketų ir 154 nelegalių kabliukų – draudžiamų žvejybos įrankių, skirtų specialiai eršketams gaudyti, konfiskavimą. Visos karmaci kabliukų linijos buvo rastos vien Bulgarijoje. Kaip ir kitais metais, nepaisant to, kad kabliukų lynų ilgis yra daugiau nei 5 km, Bulgarijoje nebuvo sulaikytas nė vienas eršketas. Teisėsaugos pareigūnų pajėgumų trūkumas yra tikėtina priežastis, kodėl Bulgarijos inspektoriai retai atlieka kontrolę laive ir negali pranešti apie sugautas žuvis. WWF-Bulgarijos eršketų ekspertas Stoyanas Mihovas teigia, kad norint pakeisti šią praktiką reikia tinkamos patruliavimo įrangos, modernių technologijų ir didesnių vykdymo institucijų pajėgumų.

Kaip ir pastaraisiais metais, sugautų žuvų rūšių, svorio ir kt. detalumo lygis įvairiose šalyse ir institucijose labai skiriasi, nes joms nepateikiamas privalomas šablonas ir neprašoma dalytis duomenimis su kitomis šalimis naudojant standartizuotą sistemą. Rumunijos valdžios institucijos pranešė, kad, pavyzdžiui, 62 eršketų individai, bet ir įspūdingi kiekiai – 405 kg žuvies ir 7.6 kg ikrų – buvo sulaikyti 17 atvejų. 

Ukrainoje užfiksuotas rekordinis 116 pavienių eršketų skaičius (18 atvejų), beveik tiek pat, kiek 2019 ir 2020 m. kartu paėmus. Tarp jų – rusiškasis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii), kuris yra viena iš rečiausių rūšių, kurios, kaip manoma, yra ties išnykimo riba Dunojuje. Inna Hoch, WWF eršketų ekspertė iš Ukrainos, teigiamai pažymi: „Tapo akivaizdu, kad 2021 m. Ukrainos vykdomosios institucijos ėmėsi rimtų žingsnių didindamos skaidrumą ir savo tinklalapiuose bei socialinės žiniasklaidos kanaluose aktyviai pranešė apie konfiskuotus eršketus“. Baiminamasi, kad 2022 m. ši tendencija pasikeis, nes bus riboti ištekliai, skirti kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai dėl tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą.*

Pirmą kartą buvo paskelbtas regioninis nelegalių incidentų ir poėmių rinkinys, apimantis 2016–2020 m. pranešti dėl prekybos eršketais Žemutinio Dunojaus regione. Ši nauja analizė su 2021 m. duomenimis įrodo, kad reikia tęsti veiksmus ir dėti daugiau pastangų. Siekiant nustatyti neteisėtą žvejybą, būtinas tarpžinybinis nacionalinių policijos pajėgų ir žvejybos institucijų bendradarbiavimas, taip pat tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Geresnė ir vienodesnė duomenų registracija, taip pat keitimosi duomenimis tarp visų susijusių pajėgų sistema gali būti labai naudinga pareiškiant bylas baudžiamajam persekiojimui ir galiausiai gali būti taikomos atgrasančios nuobaudos nuo eršketų brakonieriavimo. „Matome, kad apie eršketų brakonieriavimą pranešta atsakingoms institucijoms“, – apibendrina Beate Striebel, „tačiau visi turime dėti pastangas, kad sustabdytume šį nusikaltimą laukinei gamtai, nes nuo to tiesiogiai priklauso eršketų išlikimas!

WWF yra įsipareigojusi „Sustabdyti pernelyg didelį eršketų išnaudojimą per priegaudą, nelegalią žvejybą ir prekybą“ ir, siekdamos to Dunojaus žemupyje, WWF-VRE šalys bendradarbiauja su vykdymo institucijomis, siekdamos sustabdyti nelegalų laimikį ir sukurti išteklių išsaugojimo priežiūrą. Vykdomas ES finansuojamas Braukite (Succesful Wildlife Crime Prosecution in Europe) projektas, kuriuo siekiama atgrasyti ir galiausiai sumažinti nusikaltimus laukinei gamtai gerinant ES aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi ir didinant sėkmingai baudžiamojon atsakomybėn patrauktų nusikaltimų, susijusių su eršketais ir daugeliu kitų laukinių gyvūnų, kuriems gresia pavojus, skaičių.

reklama

Pasidalinkite šiuo straipsniu: