ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai pažadėjo padaryti daugiau, kad apginkluotų Ukrainą

Liuksemburge vykusioje Užsienio reikalų taryboje, kurioje dalyvavo ES gynybos ministrai ir užsienio reikalų ministrai, Ukrainos kolegos papasakojo apie sustiprintą Rusijos bombardavimą, su kuriuo susiduria jų šalis. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Rustemas Umerovas prisijungė prie susitikimo pradžios per vaizdo konferenciją, rašo politikos redaktorius Nickas Powellas.

Be raketų ir bepiločių orlaivių, ukrainiečiai pranešė, kad per keturis šių metų mėnesius Rusija išleido 7000 valdomų bombų, apie 60 valdomų bombų per dieną. Taip pat nuolat vyksta apšaudymai netoli fronto linijos. Ukrainai trūksta ginklų visapusiškai apsiginti nuo Rusijos agresijos. 

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellas sakė, kad Europos Sąjunga ir visos Ukrainos sąjungininkės turi imtis veiksmų. „Svarbiausias veikimo būdas yra aprūpinti oro gynybos baterijas ir amuniciją šioms baterijoms“, – sakė jis.

Josepas Borrellas pasiūlė skubų oro gynybos sistemų ir raketų pristatymą Ukrainai koordinuoti ES lygiu. Kai kurios valstybės narės pareiškė, kad yra pasirengusios apsvarstyti konkrečią pagalbą Ukrainai arba prisidėti prie esamų iniciatyvų, prisijungdamos prie čekų dėl amunicijos arba prie vokiečių dėl oro gynybos.

„[Rusijos] poveikis Ukrainos elektros sistemai yra labai didelis... tai labai baisu“, – sakė jis ir pridūrė, kad „aišku, kad Europos Sąjunga ir visos Ukrainos sąjungininkės turi imtis veiksmų.  

„Svarbiausias veikimo būdas – aprūpinti oro gynybos baterijas ir amuniciją šioms baterijoms... tuo pačiu nereikia pamiršti ir amunicijos trūkumo įprastoms 155 [milimetrų] kalibro kovoms. Daugelis šalių prisijungė prie Čekijos iniciatyvos, siekdamos ieškoti amunicijos visame pasaulyje. Pirmasis pristatymas bus gegužės pabaigoje/birželio pirmoje. Be to, kiti parodė savo pasirengimą dalyvauti Vokietijos iniciatyvoje sutelkti, koordinuoti ir siekti priešlėktuvinių pajėgumų“.  

Užsienio reikalų taryba aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose ir eskalacijos riziką platesniame regione. Buvo susitarta dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną – tiek reaguojant į jo grėsmę regiono stabilumui, tiek į paramą Rusijai.

reklama

„Pasiekėme politinį susitarimą, siekdami išplėsti ir išplėsti esamą bepiločių orlaivių režimą ir įvesti sankcijas Iranui, kad apimtų raketas ir galimą jų perdavimą Rusijai“, – sakė Josepas Borellas, kuris patikslino, kad tai apima ir raketų gamybą. Jis sakė, kad ES „išplės šios sistemos geografinę sritį, kad apimtų bepiločių orlaivių ir raketų pristatymus ne tik į Rusiją, bet ir į visą Artimųjų Rytų bei Raudonosios jūros regioną ir... išplės draudžiamų dronų komponentų sąrašą“.

Gazos ruože vyriausioji įgaliotinė buvo niūri. Nebuvo jokios pažangos paleidžiant įkaitus, nebuvo perspektyvos nutraukti ugnį, nebuvo realiai sušvelnintos tebesitęsiančios humanitarinės katastrofos. Kol karas Gazoje tęsis, regione nebus ilgalaikio stabilumo. Ministrai sutarė į būsimą Užsienio reikalų tarybos posėdį dar kartą pakviesti Izraelio užsienio reikalų ministrą bei naująjį Palestinos valdžios ministrą pirmininką.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: