Demokratijos įgalinimas: žodžio laisvės ir žiniasklaidos sąžiningumo apsauga Uzbekistane

Žodžio, nuomonės ir informacijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė. Pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį kiekvienas turi teisę į nuomonės ir žodžio laisvę; ši teisė apima laisvę nesikišant turėti savo nuomonę ir ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas per bet kokią žiniasklaidą ir nepriklausomai nuo sienų“, – rašo Azamjonas Farmonovas, Uzbekistano žmogaus teisių visuomeninės asociacijos „Teisinė parama“ vadovas..

Be to, „The New York Times“ leidėjas Arthuras Sulzbergeris pažymėjo, kad be žodžio laisvės ir patikimos informacijos demokratijos ir visuomenės pasitikėjimo taisyklės ir toliau byrės. Šiuo atžvilgiu žiniasklaidos vaidmuo tampa vis svarbesnis, nes laisva ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant demokratinius pokyčius.

Uzbekistanas aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamas stiprinti žiniasklaidos laisvę, didinti žurnalistų pilietinę atsakomybę ir moralinę drąsą, stiprinti žmogaus teisių veiklą. Svarbus žingsnis buvo užsitikrinti vietą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje 2021–2023 m. Vyriausybė taip pat surengė prestižinius tarptautinius renginius, tokius kaip 2018 m. Azijos žmogaus teisių forumas, 2019 m. Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) nepriklausomos nuolatinės žmogaus teisių komisijos seminaras, 2020 m. Samarkando žmogaus teisių forumas ir 2022 m. Pasaulinis žmogaus teisių forumas. Teisių švietimas.

Remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ spaudos laisvės indekso ataskaita, Uzbekistanas užėmė 137 vietą iš 180 šalių su 45,73 reitingu. Privačių televizijos tinklų trūkumas buvo įvardijamas kaip vienas iš žemų šalies rangų trūkumų, tačiau Uzbekistanas turi daugiau nei 40 nevalstybinių televizijos kanalų.

Uzbekistanas daug dėmesio skiria žodžio, informacijos ir spaudos laisvei. Kaip sakė Uzbekistano prezidentas, „Žinoma, aštrios ir kritiškos medžiagos nedžiugina daugelio pareigūnų vietoje, trikdo jų ramų gyvenimą. Bet apimtis o žodžio laisvė yra laiko reikalavimas, reikalavimas reformoms Uzbekistane. Prezidentė taip pat akcentavo principus, kuriais grindžiama šalies žiniasklaidos liberalizavimo politika, akcentuodama jų svarbesnį vaidmenį sprendžiant socialines problemas. Tai patvirtina 2022 m. sausio 2026 d. pasirašytas Prezidento dekretas „Dėl Naujojo Uzbekistano plėtros strategijos 28–2022 metams“.

Uzbekistane pagrindinis principas „asmuo – visuomenė – valstybė“ remiasi demokratinėmis reformomis, kuriomis siekiama sustiprinti konstitucines žmogaus teisių garantijas. Iš 65 pakeistų ir papildytų Konstitucijos straipsnių 16 yra skirti pagrindinių žmogaus laisvių apsaugai. Patikslintoje Konstitucijoje saviraiškos ir informacijos laisvė garantuojama trimis skirtingais būdais. Pirmasis – laisvės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją išplėtimas; antrasis – tolesnis žiniasklaidos laisvės stiprinimas; o trečiasis garantuotas suteikiant žiniasklaidai, kaip vienai iš pagrindinių pilietinės visuomenės institucijų, konstitucinį statusą.

Naujosios Konstitucijos 69 straipsnio pirmoje dalyje teigiama, „Pilietinės visuomenės institucijos, įskaitant visuomenines asociacijas ir kitas nevyriausybines ne pelno organizacijas, piliečių savivaldos institucijas ir žiniasklaidą, yra pilietinės visuomenės pagrindas.

Kaip teigiama naujojoje Konstitucijoje, žiniasklaidos, kaip pagrindinės pilietinės visuomenės institucijos, konstitucinio statuso iškėlimas sustiprina teisinę bazę. Šis patobulinimas, viena vertus, prisideda prie tikroviškesnės, nešališkesnės ir teisingesnės viešosios priežiūros struktūros. Kita vertus, ji veikia kaip apsauga nuo nepagrįsto informacijos apie pažeidimus ir trūkumus, kurie paaiškėja dėl visuomenės kontrolės, slėpimo.

reklama

Tai, kad Konstitucijoje pirmą kartą yra atskiras skyrius apie pilietinės visuomenės institucijas ir nustatomos garantijos jų funkcionavimui, suteikia teisinį pagrindą užtikrinti atvirą, skaidrią ir teisėtą visuomenę, stiprinti valstybės ir visuomenės ryšius bei įtvirtinti griežtą visuomenės kontrolę. .

Naujosios Konstitucijos 81 straipsnyje teigiama„Žiniasklaida turi būti nemokama ir veikia pagal įstatymus. Valstybė garantuoja visuomenės informavimo priemonių veiklos laisvę ir teisę ieškoti, gauti, naudoti ir skleisti informaciją. Žiniasklaida yra atsakinga už jų pateikiamos informacijos tikslumą.

Neseniai peržiūrėta Konstitucija suteikia plačias galimybes ir apsaugą žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės institucijoms suaktyvėti. Žiniasklaidos laisvė ir jų teisė ieškoti, gauti, naudoti ir skleisti informaciją yra griežtai garantuojama. Šių normų tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas žiniasklaidai, užmegzti praktinį valstybės ir visuomenės dialogą. Panašios normos egzistuoja daugelio šalių, tokių kaip Slovakija, Pietų Korėja ir Ispanija, konstitucijose.

Naujosios Konstitucijos 82 straipsnyje teigiama: „Cenzūra neleistina. Žiniasklaidos trukdymas arba kišimasis į atsakomybę pagal įstatymą.

Ši norma užtikrina, kad žiniasklaida ir žurnalistai galėtų veikti saugiai, nebijodami administracinio spaudimo. Taip pat sudaromos sąlygos atvirai ir skaidriai visuomenei.

Be to, Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis, 59 procentai nuolatinių interneto ir socialinės žiniasklaidos vartotojų 142 pasaulio šalyse išreiškė susirūpinimą dėl dezinformacijos plitimo skaitmeninėje erdvėje. Šį klausimą iškėlęs generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi kovoti su neapykantos ir dezinformacijos plitimu skaitmeninėje erdvėje. Generalinis sekretorius pasiūlė parengti etikos kodeksą, užtikrinantį informacijos skaitmeninėse platformose etiškumą.

Konstitucijos 33 straipsnyje teigiama: „Teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimas draudžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka ir tik siekiant apsaugoti konstitucinę santvarką, visuomenės sveikatą, visuomenės dorovę, kitų asmenų teises ir laisves, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, kaip taip pat bus leidžiama atskleisti valstybės ar kitas įstatymų saugomas paslaptis tiek, kiek tai būtina prevencijos tikslais.

Šiuo požiūriu Uzbekistanas kartu su dauguma šalių, kuriančių demokratinę teisinę valstybę ir sąžiningą atvirą visuomenę šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje, savo Konstitucijoje įtvirtino naujas normas, susijusias su minties, žodžio ir spaudos laisve.

Be abejonės, žodžio, nuomonės ir informacijos laisvė, nevaržoma piliečių valios reiškimas, žiniasklaidos laisvė ir valstybės institucijų skaidrumas tapo pagrindiniais etalonais vertinant Uzbekistano pažangą. Šie elementai ne tik prisideda prie sąlygų nevaržomai nuomonių reiškimo šalyje kūrimo, bet ir reikalauja gilaus žiniasklaidos suvokimo apie socialinę atsakomybę.

Azamjonas Farmonovas,

Visuomeninės asociacijos „Teisinė pagalba“ vadovas

žmogaus teisės Uzbekistane.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: