Suomija ketina prisijungti prie NATO istoriniu pokyčiu, kol Švedija laukia

Karinis aljansas sutiks Suomiją kaip 31-ąją savo narę per vėliavos pakėlimo ceremoniją NATO būstinėje Briuselio pakraštyje, kurioje dalyvaus Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir vyriausybės ministrai.

„Tai bus gera diena Suomijos saugumui, Šiaurės šalių saugumui ir visai NATO“, – pirmadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Šis įvykis žymi Suomijos karinio neprisijungimo eros pabaigą, prasidėjusią po to, kai šalis per Antrąjį pasaulinį karą atmušė Sovietų Sąjungos bandymą įsiveržti ir nusprendė palaikyti draugiškus santykius su kaimynine Rusija.

Tačiau neseniai 2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į kitą kaimynę Ukrainą paskatino suomius ieškoti saugumo po NATO kolektyvinės gynybos pakto skėčiu, kuriame teigiama, kad užpuolimas prieš vieną narę yra visų puolimas.

Švedija patyrė panašią gynybos mąstymo transformaciją, o Stokholmas ir Helsinkis pernai kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tačiau Švedijos prašymą palaikė NATO narės Turkija ir Vengrija.

Praėjusią savaitę abiem šalims patvirtinus Suomijos paraišką, paskutinis formalus žingsnis Helsinkio kelionėje bus žengtas, kai užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto įteiks savo šalies stojimo dokumentą JAV vyriausybės pareigūnams Briuselyje.

reklama

Prieš NATO užsienio reikalų ministrų susirinkimą Suomijos vėliava bus iškelta prie NATO būstinės kartu su kitų 30 Aljanso valstybių narių vėliavomis.

RUSIJOS SIENA

Suomijai įstojus maždaug dvigubai ilgesnė siena, kurią NATO dalijasi su Rusija. Maskva sakė pirmadienį ji sustiprins savo karinius pajėgumus savo vakarų ir šiaurės vakarų regionuose, reaguodama į Suomijos prisijungimą prie NATO.

Dar prieš Suomijai oficialiai prisijungiant prie aljanso, jos ginkluotosios pajėgos artėjo prie NATO ir jos narių.

JAV ir kitų sąjungininkų oro pajėgų NATO žvalgybiniai skrydžiai jau pradėjo cirkuliuoti Suomijos oro erdvėje, pranešė Suomijos gynybos pajėgos.

Kovo 24 d. oro pajėgų vadai iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos sakė jie pasirašė ketinimų protokolą sukurti vieningą Šiaurės šalių oro gynybą, skirtą atremti didėjančią Rusijos grėsmę.

„Norėtume pamatyti, ar galime labiau integruoti savo oro erdvės stebėjimą, kad galėtume naudoti radarų duomenis iš vieni kitų stebėjimo sistemų ir naudoti juos kartu“, – sakė Danijos oro pajėgų vadas generolas majoras Janas Damas.

Pavasarine saule Helsinkio centre pirmadienį besimėgaujantys suomiai sakė esantys patenkinti, kad narystė NATO netrukus bus baigta, net jei kai kurie išlygų.

„Jaučiuosi gal šiek tiek prieštaringas dėl stojimo į NATO, nes nesu didžiausias NATO, bet tuo pat metu dar mažiau Rusijos gerbėjas“, – sakė 28 metų finansų padėjėjas Henri Laukkanenas.

Suomija ir Švedija teigė, kad nori įstoti į NATO „ranka rankon“, kad padidintų abipusį saugumą, tačiau šis planas žlugo, nes Turkija atsisakė įgyvendinti Stokholmo pasiūlymą.

Turkija teigia, kad Stokholme yra Ankaros nuomone teroristinių grupuočių nariai – Švedija kaltinimą neigia – ir pareikalavo jų ekstradicijos kaip žingsnį Švedijos narystės ratifikavimo link.

Vengrija taip pat stabdo Švedijos priėmimą, remdamasi nuoskaudomis dėl premjero Viktoro Orbano demokratijos padėties kritikos.

Tačiau NATO diplomatai tikisi, kad Budapeštas pritars Švedijos pasiūlymui, jei pamatys, kad Turkija ketina tai padaryti. Jie tikisi, kad Turkija pajudės po gegužę įvyksiančių prezidento ir parlamento rinkimų.

Stoltenbergas sakė esantis „visiškai įsitikinęs“, kad Švedija taps NATO nare.

„NATO, o man, prioritetas yra užtikrinti, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė jis.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: