Susisiekti su mumis

Pakistanas

ES paragino peržiūrėti Pakistano politiką dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų

Dalintis:

paskelbta

on

Mes naudojame jūsų registraciją, kad pateiktume turinį jūsų sutiktais būdais ir pagerintume jūsų supratimą. Prenumeratą galite bet kada atšaukti.

ES buvo paraginta persvarstyti savo politiką Pakistano atžvilgiu dėl tariamai didėjančio žmogaus teisių pažeidimų šalyje.

Toks reikalavimas buvo pareikštas pirmadienį (gegužės 8 d.) Briuselyje surengtoje konferencijoje „Žmogaus teisės be sienų“ (HRWF).

Moderatorius Willy Fautre'as, HRWF, gerbiamos Briuselyje įsikūrusios teisių grupės, direktorius, apibūdino daugybę susirūpinimą keliančių problemų, įskaitant tariamus moterų ir jaunų mergaičių išnaudojimus šalyje.

Jis apibūdino tai kaip „pasibaisėtiną padėtį“, dėl kurios ES ir tarptautinė bendruomenė pareikalavo „skubių“ veiksmų.

Jis tvirtino, kad moterys „vis dar laikomos antros klasės piliečiais“ šalyje, ypač kai kalbama apie darbo galimybes ir išsilavinimą.

Buvo pažymėta, kad moterų raštingumo lygis siekė tik 45 procentus, o vyrų – 69 procentus.

Jis pasakojo renginyje, kad susidarė smurto dėl lyties „užburtas ratas“.

reklama

Kitas pranešėjas, prieglobsčio ekspertas Jose Luisas Bazanas ypač išreiškė susirūpinimą dėl šalies šventvagystės įstatymų. Jis paaiškino, kodėl tie šventvagystės įstatymai yra opi Pakistano religinių mažumų ir tarptautinės žmogaus teisių bendruomenės problema.

Jis taip pat sakė, kad buvo „nerimą kelianti tendencija“ smurtui prieš religines grupes.

Bazan taip pat prisijungė prie kitų kalbėtojų, įskaitant Fautre'ą, ragindamas peržiūrėti ES ir Pakistano prekybos santykius.

Per renginį Briuselio spaudos klube buvo pranešta, kad Pakistano nacionalinė asamblėja „dar sugriežtino“ savo griežtus šventvagystės įstatymus, pratęsdama bausmę tiems, kurie kursto religines nuotaikas, ir su pranašu Mahometu susijusiems veikėjams.

Vienbalsiai priimtas Pakistano asamblėjos įstatymo projektas, pasak renginio, padidins griežtesnes bausmes ir baudas pagal jį nuteistiesiems.

Tai, kaip teigiama, padidino žmogaus teisių aktyvistų ir stebėtojų susirūpinimą.

2021 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą nedelsiant peržiūrėti Pakistano tinkamumą BLS+ statusui gauti, atsižvelgiant į nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šalyje, ypač atkreipdamas dėmesį į labai prieštaringus šalies šventvagystės įstatymus.

Konferencijoje buvo pranešta, kad BLS+ (Bendroji lengvatų schema plius) suteikia plataus masto muitų tarifų lengvatas importui į ES iš pažeidžiamų besivystančių šalių, siekiant remti skurdo panaikinimą, tvarų vystymąsi ir jų dalyvavimą pasaulio ekonomikoje bei stiprinti gerą valdymą.

Reikalavimus atitinkančios šalys, pvz., Pakistanas, gali eksportuoti prekes į ES rinką taikydamos nulinius muitus 66 % tarifų eilučių. Šis lengvatinis statusas priklauso nuo to, ar BLS+ šalys parodys apčiuopiamą pažangą įgyvendindamos 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir gero valdymo, – išgirsta konferencijoje.

Teigiama, kad įvykis BLS+ buvo naudingas Pakistano verslui, kurio eksportas į ES rinką padidėjo 65 proc., kai šalis prisijungė prie GSP+ 2014 m.

Europos bendroji rinka, turinti daugiau nei 440 mln. vartotojų, yra svarbiausia Pakistano vieta. Pakistanas eksportuoja 5.4 milijardo eurų vertės drabužių, patalynės, kilpinių rankšluosčių, trikotažo, odos, sporto ir chirurgijos prekių. 

Įvykio metu taip pat buvo pranešta, kad ES reguliariai siunčia stebėjimo misijas, kad įvertintų padėtį vietoje ir vėliau atspindėtų savo vertinimą viešai prieinamoje ataskaitoje Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms Taryboje.

Kita konferencijos dalyvė Manel Mselmi, kuri pataria europarlamentarams tarptautiniais klausimais, aistringai kalbėjo apie moterų teises ir priverstinių santuokų atvejų augimą, kurie, anot jos, kelia nerimą.

Buvo teigiama, kad 12 metų mergaitės buvo „pagrobtos“, priverstos atsiversti į islamą ir „ištekėti“.

Tuo tarpu antradienį buvęs Pakistano ministras pirmininkas Imranas Khanas buvo suimtas prie Aukščiausiojo teismo sostinėje Islamabade. Khanas stojo prieš teismą dėl kaltinimų korupcija, kuri, anot jo, yra politiškai motyvuota.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip dešimtys sukarintų pajėgų šarvuotose transporto priemonėse sulaikė Khaną, kai jis įėjo į teismo kompleksą, o paskui išvijo. Praėjusių metų balandį jis buvo nušalintas nuo premjero pareigų ir nuo tada agituoja prieš pirmalaikius rinkimus.

Vėliau šiais metais šalyje turėtų vykti visuotiniai rinkimai.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:

EU Reporter publikuoja straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kuriuose išreiškiamas platus požiūrių spektras. Šiuose straipsniuose pateiktos pozicijos nebūtinai yra ES Reporterio pozicijos.

Trendai