EU
Parlamentas ragina imtis veiksmų sprendžiant būsto krizę
Europos Parlamentas ragina ES šalis imtis veiksmų dėl būsto krizės, daugiau investuoti į tinkamus namus ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę įsigyti įperkamą būstą. Įperkamo būsto trūkumas tampa vis didesne ES problema, o būsto kainos ir nuomos mokesčiai bėgant metams nuolat auga, palyginti su pajamomis.
Situacija ypač pablogėjo mažas pajamas gaunančių savininkų ir privačių nuomininkų atžvilgiu, tačiau ir vidutines pajamas gaunančius žmones apkrauna būsto ir išlaikymo išlaidos. Ypač vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos ir jauni žmonės, dirbantys pirmuosius darbus, turi per mažas pajamas, kad galėtų išsimokėti rinkos nuomą, o per didelės, kad galėtų gauti socialinį būstą.
Šios koronaviruso protrūkis taip pat paaštrino būsto problemą, nes daugelis žmonių turi praleisti uždarymą prasto standarto namuose. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu krizė dar labiau padidins benamių skaičių.
-
Būsto kainos ir pajamų santykis yra dažniausiai naudojamas įperkamumo vertinimo kriterijus.
-
2010–2018 m. gyventojų, išleidžiančių daugiau nei 40 % savo disponuojamų pajamų būstui, dalis ES sudarė apie 10 %. Tarp šalių yra esminių skirtumų.
Kokios yra būsto problemos priežastys?
Būsto pavertimas finansiniu turtu ar biržos prekėmis yra viena iš pagrindinių išlaidų didėjimo jėgų. Žmonės perka antrą būstą, kad gautų papildomų pajamų ir papildytų pensijas. Dėl užsienio investicijų vietos būsto kainos kyla, o tokios platformos kaip „Airbnb“ mažina vietos gyventojams prieinamo būsto pasiūlą, ypač miestų centruose.
Be to, tarp ES šalių yra didelių skirtumų, kai kalbama apie socialinio būsto politiką.
-
Per pastaruosius trejus metus būsto kainos ES išaugo vidutiniškai 5 proc..
-
Vyriausybių išlaidos socialiniam būstui sudaro tik 0.66 % Europos bendrojo vidaus produkto.
-
Netinkamas būstas per metus kainuoja 195 mlrd.
Parlamento siūlomi sprendimai
ES gali daryti įtaką būsto rinkai netiesiogiai, taikydama valstybės pagalbos taisykles, mokesčių ir konkurencijos teisę bei priimdama gaires ir rekomendacijas. Pavyzdžiui, pasikeitus valstybės pagalbos taisyklėms, valdžios institucijoms būtų lengviau paremti visas grupes, kurių būsto poreikiai negali būti lengvai patenkinami rinkos sąlygomis.
Sausio 20 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai:
- Pakartokite savo reikalavimą siekti ES lygio tikslo iki 2030 m. panaikinti benamystę;
- ragina Europos Komisiją ir ES šalis pirmenybę teikti išmetamųjų teršalų mažinimui ir energijos vartojimo efektyvumui renovuojant būstus, Žaliasis sandoris;
- skatinti valstybes nares bendradarbiauti finansuojant socialines investicijas su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir privačiu sektoriumi;
- ragina ES šalis kovoti su pažeidžiamų grupių diskriminacija būsto rinkoje;
- ragina Komisiją iki 2021 m. vidurio pateikti teisės aktų pasiūlymus, kuriais būtų kovojama su būsto traktavimu prekiaujamu turtu, o ne žmogaus teise; ir;
- primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į socialinį, viešąjį, energiją taupantį, tinkamą ir įperkamą būstą.
Sužinokite daugiau apie tai, ką Parlamentas daro socialinės politikos srityje
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
-
NATOprieš 5 dienas
Europos parlamentarai rašo prezidentui Bidenui
-
Kazachstanasprieš 5 dienas
Lordo Camerono vizitas parodo Centrinės Azijos svarbą
-
Tabakasprieš 5 dienas
Tobaccogate tęsiasi: intriguojantis Dentsu Tracking atvejis
-
Tabakasprieš 3 dienas
Perėjimas nuo cigarečių: kaip laimima mūšis be dūmų