Europos bioekonomika: Making koncepciją realybe

Europos Komisija pradėjo bandomoji svetainė Europos bioekonomikos observatorijos, pažymint naujausius įrodymus, kad Europos bioekonomikos strategija taps realybe. Observatorija yra pirmasis bandymas surinkti ir vienoje vietoje pateikti gyvybiškai svarbius duomenis apie bioekonomikos raidą. Tai bus labai svarbus išteklius politikos formuotojams, verslininkams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kuriant politiką ir investicijas nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Bandomoji svetainė pradedama leisti adresu a didžioji konferencija Turine, kurį organizavo ES pirmininkaujanti Italija, kurios tikslas – nukreipti dėmesį nuo bioekonomikos koncepcijos kūrimo į praktinį jos įgyvendinimą vietoje. Novatoriška bioekonomika yra gyvybiškai svarbi Europos reindustrializacijai ir iki 1.6 m. gali sukurti 2020 mln. naujų darbo vietų, o iki 90.000 m. – 2030 XNUMX naujų darbo vietų vien tik jūrų ir biologinės chemijos sektoriuose. Europos bioekonomikos komisija ir Nuolatinis žemės ūkio tyrimų komitetas paskelbs naujų pranešimų konferencijoje, naujausia mintimi, kaip realizuoti Europos bioekonomikos potencialą.

Kokia pažanga padaryta įgyvendinant Europos bioekonomikos strategiją?

Europos Komisijos priimtas 2012 m Europos bioekonomikos strategija siekia nutiesti kelią į novatoriškesnę, efektyvesnę išteklius naudojančią ir konkurencingesnę ekonomiką, suderinančią maisto saugumą su tvariu atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimu pramonės ir energetikos reikmėms. Strategija paremta trimis ramsčiais: investicijomis į mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžius; sustiprinta politikos sąveika ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas; rinkų ir konkurencingumo didinimas bioekonomikoje.

1. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir įgūdžiai: Su bioekonomika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 4“ remti skirta daugiau nei 2020 mlrd. EUR – tai daugiau nei dvigubai daugiau nei pagal ankstesnę 7-ąją bendrąją programą. Pirmojo kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2“ 2020 socialinį iššūkį „Maisto saugumas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrų moksliniai tyrimai bei bioekonomika“ rezultatai bus paskelbti lapkričio mėn. Ji apėmė galimybes teikti paraiškas dėl finansavimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusioms su tvariu aprūpinimu maistu, mėlynuoju augimu (jūrų ir vandenynų potencialo išlaisvinimu) ir naujoviškos, tvarios ir integracinės bioekonomikos kūrimu.

2. Politikos sąveika ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas2013 m. pradžioje Europos Komisija inicijavo trejų metų trukmės projektą, skirtą Bioekonomikos observatorijos steigimui, siekiant reguliariai vertinti bioekonomikos pažangą ir poveikį. Šiandien Turine Bioekonomikos suinteresuotųjų šalių konferencijoje, kurią surengė Italijos vyriausybė ir kurią bendrai finansuoja Europos Komisija, bandomoji Bioekonomikos observatorijos svetainės versija,, įskaitant pirmąjį duomenų apie bioekonomiką rinkinį, pradedama rengti. Svetainė, kurią sukūrė ir tvarko Komisijos vidinė mokslo tarnyba – Jungtinis tyrimų centras, laikui bėgant bus toliau kuriama, teikdama politikos formuotojams ir suinteresuotosioms šalims orientacinius duomenis ir analizes, susijusias su politikos kūrimu ir investicijomis į bioekonomiką. Komisija taip pat įsteigė Europos bioekonomikos grupę, kuri remtų įvairių bioekonomikos politikos sričių, sektorių ir suinteresuotųjų šalių sąveiką. Skydelis buvo sukurtas su 30 prisijungę atstovaujantys verslui ir gamintojams, politikos formuotojams, mokslo bendruomenei ir pilietinei visuomenei. Bioekonomikos suinteresuotųjų šalių konferencijos Turine proga grupė išleidžiama išleidžia dokumentus apie biomasės tiekimą ir rinkos formavimą bioekonomikoje.

3. Rinkos ir konkurencingumas: Biologinių pramonės šakų jungtinė technologijų iniciatyva yra ES ir Bio-based Industries Consortium (BIC) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (PPP). Iš viso 3.7–2014 m. į biologines inovacijas bus investuota 2020 mlrd. ES įnašas („Horizontas 2020“) bus 975 mln. EUR, o biologinių pramonės šakų konsorciumas – 2730 mln. EUR (iš kurių 1755 mln. EUR bus skirta papildomai veiklai, pvz., pavyzdiniams projektams). Kadangi tai yra besiformuojanti pramonė, bus svarbu panaudoti šią PPP kapitalo rinkoms ir papildomoms privačioms ir viešosioms lėšoms (pvz., sinergijai su ES struktūriniais fondais) papildyti esamiems viešiesiems ir privačiiesiems įsipareigojimams. Ji skirta išnaudoti Europos bioekonomikos potencialą, paverčiant biologinius likučius ir atliekas ekologiškesniais kasdieniais produktais pasitelkiant novatoriškas technologijas ir biorafinavimo gamyklas. Turėtų būti sukurta bent 10 naujų biologinės vertės grandinių ir 5 pažangios biologinio perdirbimo gamyklos. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal Bio-based Industries Joint Technology Initiative buvo paskelbtas 2014 m. liepos mėn., o galutinis terminas – spalio 15 d. Daugiau informacijos: Interneto svetainė | informaciniame biuletenyje

Kuo bioekonomika naudinga Europai?

reklama

4. Inovatyvios biologinės ir maisto pramonės šakos yra gyvybiškai svarbios Europos reindustrializacijai, o maisto ir gėrimų pramonė jau yra vienintelis didžiausias gamybos sektorius ES. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali būti panaudoti kuriant naują, efektyviai išteklius naudojančią pramonės paradigmą, pagrįstą pramonės simbioze ir tradicinių pramonės šakų bendradarbiavimu, dažnai peržengiančią tradicinius paslaugų ir gamybos skirtumus.

5. Bioekonomika taip pat yra svarbus naujų darbo vietų šaltinis, ypač vietos ir regionų lygmeniu bei kaimo ir pakrančių vietovėse. Apskaičiuota, kad iki 30 m. biocheminių medžiagų gamyba galėtų sudaryti 2030 % visos Europos chemijos produkcijos, o 2 m. – tik 2005 %, o tai suteiks 90.000 7 naujų darbo vietų. Remiantis 1.6 kartus ilgesne nei JAV pakrantė, ES jūrų ekonomika iki 2020 m. galėtų sukurti XNUMX mln. naujų darbo vietų.

6. Bioenergija ir jūrų energija bus neatskiriama ateities Europos energetinio saugumo dalis. Iškastinių žaliavų pakeitimas atsinaujinančiais biologiniais ištekliais yra nepakeičiama perspektyvios klimato kaitos politikos sudedamoji dalis.

7. Klimato kaita, ekstremalūs orai, augantis pasaulio gyventojų skaičius, sumažėjęs priėjimas prie svarbiausių maistinių medžiagų, tokių kaip fosfatai – tai tik dalis veiksnių, galinčių gerokai padidinti didelio maisto tiekimo sutrikimo riziką. Aprūpinimo maistu iššūkiai yra pasauliniai, todėl ES turi atlikti svarbų vaidmenį juos sprendžiant.

Kur pasikeitė bioekonomika?

Bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir jų pavertimą maistu, pašarais, biologiniais produktais ir bioenergija. Ji apima žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, maisto ir celiuliozės bei popieriaus gamybą, taip pat dalis chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės.

Inovacijų pagrindu veikiančios bioekonomikos pavyzdžiai:

8. Inovatyvios daugiafunkcinės biorafinavimo gamyklos, skirtos regioniniam augimui Europoje: EUROBIOREF projektas, finansuojamas pagal septintąją ES mokslinių tyrimų pagrindų programą (7BP), yra pavyzdys to, ką būtų galima atlikti platesniu mastu pagal naująją BBI BTI. EUROBIOREF, dirbdama su 23 milijonų eurų ES įnašu, pademonstravo biorafinavimo scenarijus, kurie: atskirai tvarkomi skirtingų rūšių biomasė, pvz., aliejiniai augalai, lignoceliuliozės (pvz., žolės, gluosniai) ir žemės ūkio bei miškininkystės likučiai; apdoroti juos įvairiais būdais (cheminiu, biocheminiu, termocheminiu); ir gaminti daug didelės pridėtinės vertės biologinių produktų (pvz., cheminių medžiagų, biopolimerų ir aviacinio biokuro). Be to, sukurti scenarijai yra moduliniai ir lankstūs, todėl dalis biorafinavimo gamyklų gali būti įrengtos įvairiose vietose kaip didelės ar mažos apimties įrenginys, priklausomai nuo regiono sąlygų. Projektas baigėsi 2013 metų pradžioje.

9. Maisto pakuočių poveikio aplinkai mažinimas: Pakavimo medžiagos gali sunaudoti brangias žaliavas ir dažnai jas sunku išmesti. Europos Sąjungos (ES) lėšomis SUCCIPACK Projekte buvo parodyti būdai, kaip panaudoti naują maisto pakavimo pramonei skirtą medžiagą – biologinį polibutileno sukcinatą (PBS) – tai, tikimasi, žymiai sumažins poveikį aplinkai. Projekte dalyvaujančios mokslinių tyrimų organizacijos bendradarbiauja su stambiais pramonės veikėjais ir 10 mažų ir vidutinių įmonių, siekdamos užtikrinti, kad maisto ir pakuočių pramonė efektyviai įsisavintų projekto rezultatus.

10. Veisimo schema, žadanti tuno ateitį: Didelė paklausa ir didelės kainos kelia grėsmę, kad paprastieji tunai išnyks. Iki šiol mokslininkams nepavyko užauginti nelaisvėje esančių paprastųjų pelekų. Tačiau Europos iniciatyva paskelbė apie proveržį, galintį nukreipti tuną į atsigavimo kelią. Projektas vadinamas SELFDOTT (Self-sustading Aquaculture and Domestication of Bluefin Tuna) pavyko išveisti Atlanto paprastuosius tunus plūduriuojančiuose narvuose nenaudojant hormonų. Vis dar prireiks laiko, kol bus išvystytas ūkyje auginamas tunas: žuvims subręsti reikia dešimtmečio ar daugiau. Tačiau jei tai pavyks, tai gali būti gyvybiškai svarbus žingsnis pasaulinėse pastangose ​​atstatyti mėlynakmenį.

11. Žolių auginimas, siekiant išsaugoti planetą: Klimato kaitos metu, kai kuro ištekliai patiria spaudimą ir žemėms gresia erozija, kukli žolė atrodo mažai tikėtinas gelbėtojas. Europos mokslinių tyrimų projektas OPTIMA padeda auginti derlingas daugiametes žoles, kurios galėtų išspręsti šiuos galimus iššūkius ir duotų daug vertingos aplinkosaugos ir ekonominės naudos. Projekto tikslas plėtoti naujas biokuro ir ekologiškų produktų rinkas paskatino naujas idėjas apie žolės nuėmimą ir naujų augalinės kilmės bioproduktų kūrimą. Tikimasi, kad projektas sukurs naujų pajamų ir užimtumo šaltinių kaimo vietovėse ir naujų ribinių žemių naudojimo galimybės.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: