CO2 emisija
ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas: nacionaliniai tikslai iki 2030 m
Pastangų pasidalijimo reglamente nustatyti nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslai, siekiant padėti ES iki 2050 m. Visuomenė.
Siekdama padėti kovoti su klimato kaita, ES užsibrėžė ambicingus tikslus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. ES nori pasiekti klimato neutralumas 2050 ir šis tikslas kartu su tarpiniu tikslu iki 55 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 2030 proc. yra nustatytas Europos klimato įstatyme. ES pradėjo įvairių iniciatyvų šiems tikslams pasiekti. Vienas iš jų yra pastangų pasidalijimo reglamentas, kuris atnaujinamas kaip „Fit for 55“ teisės aktų paketo dalis.
Kas yra dalijimasis pastangomis?
Pastangų pasidalijimo reglamente nustatomi privalomi tikslai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą kiekvienai ES šaliai sektoriuose, kuriems netaikomas Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pavyzdžiui, transportas, žemės ūkis, pastatai ir atliekų tvarkymas. Šie sektoriai sudaro daugumos ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (apie 60 proc. visų ES emisijų).
Siekiant užtikrinti, kad visos šalys dalyvautų ES pastangose mažinti minėtų sektorių išmetamų teršalų kiekį, Pastangų pasidalijimo reglamentas nustato privalomus metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus ES šalims 2021–2030 m. laikotarpiui, taip pat nustato taisykles metinius taršos leidimus ir kaip įvertinti pažangą.
Šiuo metu nustatytas išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas sektoriuose, kuriems taikomas pastangų pasidalijimo reglamentas, iki 29 m. sumažinti 2030 %. Atsižvelgiant į iškeltus Europos žaliojo kurso tikslus, šis tikslas turėtų būti patikslintas. Gegužės 17 d. Parlamento aplinkos komitetas balsavo už planuoja iki 40 metų tikslą padidinti iki 2030 proc.
Kokie yra siūlomi nacionaliniai tikslai?
Kadangi gebėjimas mažinti išmetamų teršalų kiekį įvairiose ES šalyse skiriasi, į tai buvo atsižvelgta nustatant tikslus remiantis šalių bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui. Siūlomi 2030 m. tikslai svyruotų nuo -10 % iki -50 %, palyginti su 2005 m. lygiu, ir atitiktų ES bendrą 40 % mažinimo tikslą.
ES šalis | Ankstesnis 2030 m. tikslas, palyginti su 2005 m | Naujas 2030 m. tikslas, palyginti su 2005 m. (Komisijos pasiūlymas) |
Liuksemburgas | -40% | -50% |
Švediją | -40% | -50% |
Daniją | -39% | -50% |
Suomiją | -39% | -50% |
Vokietija | -38% | -50% |
Prancūzija | -37% | -47.5% |
Nyderlandai | -36% | -48% |
Austrija | -36% | -48% |
Belgija | -35% | -47% |
Italija | -33% | -43.7% |
Airija | -30% | -42% |
Ispanija | -26% | -37.7% |
Kipras | -24% | -32% |
Malta | -19% | -19% |
Portugalija | -17% | -28.7% |
Graikija | -16% | -22.7% |
Slovėnija | -15% | -27% |
Čekijos Respublika | -14% | -26% |
Estija | -13% | -24% |
Slovakija | -12% | -22.7% |
Lietuva | -9% | -21% |
Lenkija | -7% | -17.7% |
Kroatija | -7% | -16.7% |
Vengrija | -7% | -18.7% |
Latvija | -6% | -17% |
Rumunija | -2% | -12.7% |
Bulgarija | 0% | -10% |
šaltinis: Europos Komisijos pasiūlymas atnaujinti Reglamentą (ES) 2018/842
Kiekvienai ES šaliai bus parengta išmetamųjų teršalų mažinimo strategija, siekiant užtikrinti, kad per visą laikotarpį išmetamų teršalų kiekis mažėtų tolygiai.
Tačiau dabartinėje sistemoje galimas tam tikras lankstumas. Pavyzdžiui, ES šalys sugeba banko, skolintis ir pervesti metinių taršos leidimų paskirstymo tarp vienerių metų į kitus. Europos Komisija pasiūlė sudaryti papildomą rezervą, į kurį būtų įtrauktas perteklinis ES šalių išmetamo CO2 pašalinimas, viršijantis joms numatytus tikslus. žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus reglamentavimas. Valstybės narės, kurios stengiasi pasiekti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, galėtų pasinaudoti šiuo rezervu, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, jei visa ES būtų pasiekusi savo 2030 m. klimato tikslą.
Ką siūlo Parlamentas?
Parlamento Aplinkos komiteto nariai nori daugiau skaidrumo ir atskaitomybės ES šalių išmetamų teršalų mažinimo klausimais, taip pat mažiau lankstumo bankininkystėje, skolinantis ar pervedant leidimus. Jie taip pat nori panaikinti Komisijos pasiūlytą papildomą rezervą.
Kitos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo iniciatyvos
Yra ir kitų priemonių, padedančių ES vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos:
- Automobilių išmetamųjų teršalų mažinimas: paaiškinti nauji automobilių išmetamo CO2 tikslai
- Anglies dioksido nutekėjimas: neleiskite įmonėms vengti išmetamųjų teršalų taisyklių
- Lėktuvų ir laivų išmetami teršalai: faktai ir skaičiai (infografija)
Peržiūrėkite infografiką svetainėje ES pažanga siekiant 2020 m. Klimato kaitos tikslų.
- Patikrinkite teisėkūros pažangą
- Trumpas pranešimas: 2021–2030 m. pastangų pasidalijimo reglamento peržiūra
- Europos Komisija: ES pastangų pasidalijimo reglamento ambicijų didinimas
- DUK: pastangų pasidalijimo reglamentas
- Klimato kaita
- ES atsakas į klimato pokyčius
- ES ir Paryžiaus susitarimas: klimato neutralumo link
- ES klimato teisė: EP nariai patvirtina susitarimą dėl klimato neutralumo iki 2050 m
- Infografas: derybų dėl klimato kaitos laikas
- Klimato kaita: didinkite pasaulines ambicijas, kad COP26 pasiektumėte gerų rezultatų
- Vienas trilijonas Europos klimato kaitos finansavimo planas
- Žaliasis susitarimas Europai: pirmosios EP narių reakcijos
- Parlamentas remia Europos ekologinį susitarimą ir siekia dar didesnių užmojų
- Europos Parlamentas paskelbia ekstremalią klimato problemą
- ES apibrėžia ekologiškas investicijas, siekdama skatinti tvarų finansavimą
- Kaip padidinti ekologiškas investicijas ES
- Kodėl ES finansavimas regionams yra svarbus?
- ES aplinkos politika iki 2030 m .: sisteminiai pokyčiai
- Žaliasis susitarimas: raktas į klimato požiūriu neutralią ir tvarią ES
- Kas yra anglies neutralumas ir kaip jo galima pasiekti iki 2050 m.?
- Klimato kaitos švelninimas įgyvendinant ES švarios energijos politiką
- Išmetamo anglies kiekio mažinimas: ES tikslai ir priemonės
- Trumpai apie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) ir jos reformą
- ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas: nacionaliniai 2030 tikslai
- Klimato kaita: geriau naudoti ES miškus kaip anglies absorbentus
- Anglies dioksido nutekėjimas: neleiskite įmonėms vengti išmetamųjų teršalų taisyklių
- Automobilių išmetamųjų teršalų mažinimas: paaiškinti nauji CO2 tikslai automobiliams ir furgonams
- „Just Transition Fund“: padėkite ES regionams prisitaikyti prie ekologiškos ekonomikos
- Atsinaujinantis vandenilis: kokia nauda ES?
- Klimato kaita Europoje: faktai ir skaičiai
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pagal šalį ir sektorių (infografinis)
- Infografika: kaip klimato pokyčiai veikia Europą
- Lėktuvų ir laivų išmetami teršalai: faktai ir skaičiai (infografija)
- Automobilių išmetamas CO2 kiekis: faktai ir skaičiai (infografika)
- ES pažanga siekiant 2020 m. klimato kaitos tikslų (infografija)
- Tvari miškininkystė: Parlamento darbas kovojant su miškų kirtimu
- Nykstančios rūšys Europoje: faktai ir skaičiai (infografija)
- Kaip išsaugoti biologinę įvairovę: ES politika (vaizdo įrašas)
- Tvarios maisto sistemos sukūrimas: ES strategija
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
-
Moldovaprieš 5 dienas
Buvę JAV teisingumo departamento ir FTB pareigūnai metė šešėlį Ilanui Šorui
-
Pasaulisprieš 4 dienas
Dénonciation de l'ex-emir du mouvement des moujahidines du Maroc des allégations formulées par Luk Vervae
-
Ukrainaprieš 4 dienas
ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai pažadėjo padaryti daugiau, kad apginkluotų Ukrainą
-
Moldovaprieš 4 dienas
Buvę JAV teisingumo departamento ir FTB pareigūnai metė šešėlį Ilanui Šorui