#Oceana: „ES ministrai dabar turi nutraukti pernelyg didelę žvejybą Baltijos jūroje“

Dėl 9 spalisLiuksemburge turi susitikti ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryba (AGRIFISH), kur ministrai priims sprendimą dėl 2018 m. Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kiekio apribojimų. Oceana aktyviai pasisakė už tai, kad bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) atitiktų mokslines rekomendacijas. ir bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įsipareigojimų, visų pirma iki 2020 m.

„Reikalaujame ministrų sustabdyti pereikvavimą Baltijos jūroje ir nustatyti žvejybos limitus, kurie leistų atkurti išteklius“, – sakė „Oceana in Europe“ vykdomasis direktorius Lasse Gustavsson. „Peržvejojimas ES vandenyse yra naudingas ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai. Užtikrinant sveikus žuvų išteklius ir naudojant juos maksimaliu tausojančiu kiekiu, ES ekonomika galėtų uždirbti 4.9 milijardo eurų per metus ir sukurti daugiau nei 92 tūkstančius naujų darbo vietų“, – pridūrė Gustavsson.

Rugpjūčio mėn. Europos Komisija paskelbė savo metinį pasiūlymas dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių, kurios bus galutinio sprendimo pagrindas. Nepaisant ilgo istorija Vakarų Baltijos menkių išteklių būklė prastos būklės, Komisija nusprendė pasiūlyti lygiai tokį patį BLSK kaip ir praėjusiais metais (5597 tonos), pagal kurį būtų nustatyti daug didesni sugavimo apribojimai, nei laikoma tausojančiais.

Mokslinėje rekomendacijoje Vakarų Baltijos menkėms nurodoma, kad bendras komercinis sugaunamas kiekis iš išteklių 2018 m. turėtų būti nuo 1376 iki 3541 tonos. Dėl prastos išteklių būklės ir didelio peržvejojimo lygio „Oceana“ rekomenduoja, kad sugavimai neviršytų apatinės 1376 tonų ribos.

Vos per 10 metų komercinis vakarinių menkių išteklių sugaunamas kiekis sumažėjo daugiau nei per pusę, daugiausia dėl nuolatinio pereikvojimo. Tvariai sužvejojant vakarinės Baltijos jūros menkių sugavimai gali padidėti daugiau nei 40 tūkst. tonų (700 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. laimikiu), o tai sudaro iki 80 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau ši aplinkybė būdinga ne tik vakarinėms menkėms; jei atkurtų ir gerai valdomų žuvų išteklių sugavimai Baltijos jūroje padidėtų 170 tūkstančiai tonų (+ 25%).

Politiniai sprendimai yra netinkamo Europos žuvininkystės valdymo pagrindas. Naujas studija „Oceana“ užsakymu matyti, kad ES bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų padidėti 4.9 milijardo eurų per metus, jei ES žuvininkystė būtų atkurta ir gerai valdoma.

Sužinokite daugiau apie Oceana pozicija dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių 2018 m.

reklama

Pasidalinkite šiuo straipsniu: