Turkija remia Švedijos narystę NATO – Stoltenbergas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paspaudžia ranką NATO vadovui Jensui Stoltenbergui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sutiko paremti Švedijos siekį prisijungti prie NATO, pranešė karinio aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Jis sakė, kad Turkijos lyderis perduos Švedijos pasiūlymą Ankaros parlamentui ir „užtikrins ratifikavimą“.

Tuo tarpu Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė: „Esu labai laimingas, tai gera diena Švedijai“.

Turkija anksčiau praleido mėnesius blokuodama Švedijos prašymą, apkaltindama ją kurdų kovotojų priėmimu.

Kaip viena iš 31 NATO narės, Turkija turi veto teisę bet kuriai naujai šaliai prisijungti prie grupės.

Reaguodamas į šią naujieną, JAV prezidentas Joe Bidenas sakė sveikinantis prezidento R. T. Erdogano įsipareigojimą tęsti „greitą ratifikavimą“.

reklama

"Esu pasirengęs dirbti su prezidentu R. T. Erdoganu ir Turkija stiprinant gynybą ir atgrasymą euroatlantinėje erdvėje. Nekantriai laukiu premjero Kristerssono ir Švedijos kaip mūsų 32-osios NATO sąjungininkės", – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalen Baerbock tviteryje parašė: „Sulaukę 32 metų, mes visi kartu esame saugesni“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas sakė, kad Švedijos prisijungimas „padarys mus visus saugesnius“.

Stoltenbergas apie susitarimą paskelbė vėlai pirmadienį, liepos 10 d., po Turkijos ir Švedijos vadovų derybų Lietuvos sostinėje Vilniuje.

NATO vadovas tai apibūdino kaip „istorinį žingsnį“, tačiau pabrėžė, kad negalima nurodyti „aiškios datos“, kada Švedija prisijungs prie karinio aljanso, nes tai priklauso nuo Turkijos parlamento.

Švedija ir jos rytinė kaimynė Suomija – abi šalys, turinčios ilgą karo laikų neutralumo istoriją – paskelbė apie savo ketinimą prisijungti prie NATO praėjusiais metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Suomija oficialiai prisijungė balandį.

Stoltenbergas sakė, kad Turkija ir Švedija išsprendė „teisėtus Turkijos saugumo klausimus“, todėl Švedija pakeitė savo konstituciją, pakeitė įstatymus, išplėtė kovos su terorizmu operaciją prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir atnaujino ginklų eksportą į Turkiją.

Turkija ir Vengrija šiuo metu yra vienintelės dvi NATO narės, dar ratifikavusios Švedijos narystės paraišką.

Paklaustas apie Budapešto pasipriešinimą, Stoltenbergas sakė, kad „Vengrija aiškiai pasakė, kad ratifikuosis ne paskutinė“.

„Manau, kad ta problema bus išspręsta“, – pridūrė jis.

Anksčiau pirmadienį prezidentas R. T. Erdoganas taip pat atrodė siejantis Turkijos paramą Švedijos kandidatui į NATO su įšaldytų derybų dėl narystės ES atnaujinimu su Ankara.

ES pareigūnai suskubo atmesti reikalavimą, sakydami, kad tai du skirtingi klausimai.

Tačiau pranešime po to, kai buvo paskelbtas susitarimas, NATO teigė, kad Švedija aktyviai rems pastangas „atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą“ ir tai apimtų „ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“.

Pirmą kartą Turkija paraišką įstoti į ES pateikė dar 1987 m., tačiau prezidento R. T. Erdogano valdymo metu jos slinkimas link autoritarizmo sustabdė stojimo procesą.

Tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą R. T. Erdoganas taip pat atliko unikalų vaidmenį kaip NATO lyderis, turintis įtakos Maskvoje.

Jis padėjo tarpininkauti praėjusių metų Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, kuri suteikia Ukrainai galimybę eksportuoti žemės ūkio produktus iš savo uostų.

Nepaisant dažnų Rusijos grasinimų pasitraukti, Turkija padėjo išlaikyti susitarimą.

Tačiau Turkija taip pat supykdė Kremlių, tiekdama Ukrainai ginkluotus bepiločius orlaivius.

Rusijos pareigūnai savaitgalį taip pat buvo įsiutę, kai pasibaigus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Turkija netikėtu žingsniu leido penkiems buvusiems Ukrainos garnizono Mariupolyje vadams skristi atgal į Kijevą.

Pagal praėjusių metų kalinių mainų sąlygas Rusija tikėjosi, kad vyrai liks Turkijoje iki karo pabaigos.

Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas, kurio darbotvarkėje daug dėmesio bus skiriama Ukrainos narystės siekiui.

Visos aljanso narės sutinka, kad Ukraina negali prisijungti prie bloko karo metu – baiminamasi, kad tai sukels tiesioginį konfliktą su branduoline ginkluota Rusija.

Pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tik po karo nesitiki narystės, tačiau nori, kad viršūnių susitikimas duotų „aiškų signalą“ apie Ukrainos siekį.

Kelios NATO narės Rytų Europoje spaudžia paspartinti savo kaimynės narystę, tačiau kitos, įskaitant JAV ir Vokietiją, laikomos labiau abejojančiomis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį perspėjo, kad Ukrainos narystė NATO turės „neigiamų pasekmių visai saugumo architektūrai, kuri yra pusiau sunaikinta, kaip ir Europoje“.

Ukrainos narystė „reikštų absoliutų pavojų, grėsmę mūsų šaliai, kuri pareikalaus iš mūsų gana tvirtos ir aiškios reakcijos“, – sakė Peskovas.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: