Mes nesame pakankamai kieti su Putinu, jis vis dar mus laiko silpnais

Vladimirui Putinui jau seniai tiko pristatyti NATO kaip itin galingą karinį aljansą, apsėstą sunaikinti Rusiją ir veržtis vis toliau į posovietinę erdvę. Tačiau, kad ir kokia būtų jo retorika, realus pavojus yra tas, kad jis iš tikrųjų mato NATO kaip silpną ir susiskaldžiusią, kaip būrį besiblaškančių demokratijų, kurios nenori rasti pinigų tinkamai apsiginti ir net neturi galimybių pagaminti pakankamai ginklų kovai, rašo Political. Redaktorius Nickas Powellas.

Rusijai ir toliau lyjant Ukrainos žmonėms mirtimi, gali atrodyti, kad beveik netikslinga nagrinėti jos iš esmės simbolinius veiksmus prieš šalį, kuri mėgaujasi narystės NATO ir ES saugumu. Tačiau Kremliaus pranešimas, kad Estijos premjerė Kaja Kallas yra ieškoma moteris pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą, iliustruoja Vladimiro Putino mintis.

Visų pirma, kaltinimai Kallasui ir kitiems Baltijos šalių politikams atspindi ilgalaikę Rusijos nuoskaudą dėl sovietų karo memorialų pašalinimo Estijoje ir kitur. Kaip dažnai, pavojuje yra istorinis pasakojimas. Ar memorialai įamžina Raudonosios armijos narsumą prieš nacius, ar šlovina sovietų režimą, kuris su Hitleriu susitarė sugriauti Baltijos šalių nepriklausomybę, pavergė jas, o paskui nesugebėjo jų apginti, kol grįžo įvesti dešimtmečius trukusią tironiją?

Turint omenyje viską, ką Putinas pasakė apie Staliną ir Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, mažai tikėtina, kad jis sugebės pripažinti, kad tai, ką jis skelbia istorinėmis tiesomis, geriausiu atveju yra ginčijama įvykių versija. Labiau nerimą kelia jo nenoras pripažinti, kad nori jam to ar ne, nykstantys karo paminklai yra kitos suverenios valstybės teritorijoje. 

Ir ne tik suvereni valstybė, bet ir NATO narė. Kadangi Suomija ir Estija dabar yra narės, Kremlius vaizduoja aljansą kaip praktiškai pasiekusį Sankt Peterburgo vartus. Ne tai, kad Rusija tikrai bijo invazijos. 

Tai ne tik tai, kad NATO yra griežtai gynybinis aljansas, bet buvo per daug signalų, kad ji gali būti ne tokia veiksminga, kaip atrodė anksčiau. Toli gražu nėra žiauri ir monolitinė Rusijos propagandos jėga, o jos trūkumai akivaizdžiai matomi.

NATO Europos narės kolektyviai neišleido pakankamai lėšų gynybai ir patyrė šokiruojantį karinių pajėgumų trūkumą, kurį ryškiausiai iliustruoja jų nesugebėjimas pagaminti pakankamo kiekio Ukrainai pažadėtų sviedinių ir kitos ginkluotės. Tai suteikė Putinui vilties bent jau išsilaikyti užgrobtoje teritorijoje.

reklama

Tai taip pat sukėlė bent jau vietos abejonėms, ar kiekviena NATO narė atliks savo pareigas pagal Šiaurės Atlanto sutarties penktąjį straipsnį ir padės kitai puolamai narei. Tam tikra prasme tos abejonės buvo visada, tačiau jas nugalėjo akivaizdus tikrumas, kad JAV ateis į pagalbą kiekvienam ir kiekvienam sąjungininkui.

Donaldas Trumpas nėra pirmasis ar vienintelis Amerikos politikas, kuris pasiūlė, kad tai nebegaliotų tiesa bet jis tapo garsiausiu balsu ginčijantis. Jis mano, kad netoleruotina, kad kitos NATO narės remiasi tuo, kad JAV finansuoja didžiausią gynybos biudžetą ir didžiausią savo BVP dalį. Žinoma, ji taip pat išleidžia didesnę savo gynybos biudžeto dalį ne NATO operacijų teatre.

Tiesą sakant, Lenkija dabar pralenkė JAV išlaidas gynybai, vertinant pagal BVP dalį. Taigi tikėtina, kad jei prezidentas Trumpas būtų grąžintas į Baltuosius rūmus, jis nepatektų į „nusikaltėlių“ NATO narių, nevertų pagalbos, jei jos būtų užpultos, klasifikaciją, ir tai, kaip teigiama Trumpo retorikoje, Putinas yra sveikintinas.

Estija taip pat gerokai viršija NATO gynybos išlaidų tikslą – 2% BVP, tačiau vis dėlto pagrįstai nerimauja dėl pasiūlymo, kad Jungtinės Valstijos gali rinktis iš NATO sąjungininkių. Jei Rusijos pajėgos greitai užvaldys tokią mažą šalį, ar tikrai amerikiečiai atvyktų pakeisti karo bangos?

Labiau tikėtinas scenarijus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva akimirksniu pamatytų egzistencinę grėsmę ir stos į Estijos gynybą. Kaip ir Suomija ir tikriausiai Švedija, nesvarbu, ar ji buvo priimta į NATO, ar ne. Netrukus galėtų sekti likusios Šiaurės gynybos grupės nariai – kitos Šiaurės šalys, taip pat Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija, tikriausiai tokia tvarka.

Iki to laiko likusi NATO dalis, įskaitant JAV, vargu ar galėtų likti nuošalyje nuo konflikto. Žinoma, tai yra košmariškas scenarijus, tačiau karo su visu aljansu rizika yra vienintelis būdas Putiną visam laikui atgrasyti nuo atakos NATO narei.

Tereikia pažvelgti į tai, kas atsitiko Ukrainoje. Vietoj narystės NATO ji turėjo tik galiausiai bevertę savo teritorinio vientisumo garantiją, kurią suteikė JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, taip pat Rusija, kai ji atidavė savo teritorijoje dislokuotus sovietų branduolinius ginklus.

Putino pjesę dabar nesunku atpažinti, kaip tai turėjo daryti visi, kurie nepamiršo 1930-ųjų pamokų. Pirmiausia kilo politiniai reikalavimai, kad Ukraina nusigręžtų nuo NATO ir Europos Sąjungos bei pripažintų Rusijos teisę „apsaugoti“ rusakalbius gyventojus. Tada „teisėtas“ teritorinis reikalavimas Krymui, po kurio prasidėjo karas Donbase, kuris virto visiška invazija tik tada, kai buvo išbandytas Vakarų pasiryžimas ką nors padaryti dėl to, ir paaiškėjo, kad jo trūksta.

Vienintelis įmanomas patikimas atsakas į naujausią grėsmę Estijai – padvigubinti NATO įsipareigojimus Baltijos šalims ir paspartinti Europos karinę pagalbą Ukrainai. Europos gynybos komisaro, koordinuojančio ginklų gamybos didinimą, idėja taip pat yra gera. Žinoma, taip pat turime tikėtis, kad Vašingtone Atstovų rūmai paseks Senato pavyzdžiu ir grįš prie abiejų partijų paramos Ukrainai. Ir melskitės, kad Donaldas Trumpas negrįžtų prezidentu.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: