Pasaulio bankas pristato pagrindinius naujausio Tbilisio vidurinio koridoriaus tyrimo rezultatus

Pasaulio bankas pristatė pagrindines savo naujausio tyrimo dėl Trans-Kaspijos tarptautinio transporto maršruto (TITR), dar žinomo kaip vidurinis koridorius, išvadas.

Į renginį susirinko Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kazachstano, valstybinių įmonių, privataus sektoriaus ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai aptarti, kaip šalys galėtų bendradarbiauti siekdamos regioninio požiūrio, kad koridorius būtų efektyvesnis ir pašalintos kliūtys.

TITR yra daugiarūšis koridorius, jungiantis Kiniją ir Europą. Jis eina per Kazachstaną geležinkelio keliu per Dostyką arba Khorgosą/Altynkolą, tada geležinkeliu į Aktau uostą, driekiasi per Kaspijos jūrą iki Baku uosto, kerta Azerbaidžaną ir Gruziją ir toliau į Europą. 

Maršruto plėtra susilaukia vis didesnio dėmesio, tampa vis svarbesnė stiprinant regiono ekonominį atsparumą ir skatinant prekybos įvairinimą. TITR plėtra taip pat atitinka Kazachstano tikslą tapti transporto ir logistikos centru. 

Remiantis Tarptautinės TITR asociacijos duomenimis, pervežimų apimtys šiuo koridoriumi išaugo 86 % ir pasiekė 2.8 mln. tonų, palyginti su 1.5 mln. 

2022 m. lapkritį Azerbaidžanas, Gruzija, Kazachstanas ir Turkija pasirašė vadinamąjį veiksmų planą, kuriame išdėstytos prioritetinės investicijų ir veiksmų, reikalingų TITR tobulinti, kryptys. 2023 metų birželį Azerbaidžanas, Gruzija ir Kazachstanas susitarė sukurti vieną logistikos operatorių. 

2023 m. Kazachstanas pirmą kartą gabeno naftą per TITR, pumpuodamas ją į Baku-Tbilisis-Ceyhan dujotiekį pagal KazMunayGas ir Azerbaidžano naftos ir dujų įmonės SOCAR susitarimą. Šiuo maršrutu buvo atgabenta beveik milijonas tonų Kazachstano naftos.

reklama

Pagrindinės išvados

Koridorius gali patrigubinti prekybos apimtis iki 2030 m. iki 11 mln. tonų, palyginti su 2021 m. lygiu, ir perpus sutrumpinti kelionės laiką, sakė Pasaulio banko Pietų Kaukazo regiono direktorius Rolandas Pryce'as.

„Vidurinio koridoriaus, kaip Azijos ir Europos sausumos tilto, skirto krovinių gabenimui konteineriais ir maršruto į tarptautines rinkas gabenti visų rūšių kroviniams, naudingumo, Vidurio koridoriaus svarba yra potenciali nauda, ​​kurią jis gali duoti kaip tarpregioninis prekybos koridorius, ty prekyba tarp šalių. regiono šalys“, – sakė Pryce'as.

Dalindamasis tyrimo rekomendacijomis, Pryce'as pažymėjo, kad pirmasis žingsnis yra pergalvoti Vidurinį koridorių kaip ekonominį, o ne transporto koridorių. 

„Pagrindinė koridoriaus paklausa yra endogeniškai generuojama koridoriaus šalyse. Vidurinis koridorius turi didelį potencialą vystytis kaip ekonominis koridorius su sinergija tarp susisiekimo patobulinimų ir būdingo ekonominio potencialo zonose, per kurias koridorius eina“, – sakė ji. 

Tačiau tam reikia sukurti tarpvalstybinę institucinę sistemą, kuri būtų pritaikyta veiksmingai plėtoti ir optimizuoti koridoriaus, kaip darnios prekybos kelio ir ekonominės zonos, naudojimą.

Prognozuojama, kad nepatobulinus koridoriaus, transporto paklausa sumažės 35% nei tikėtasi. 

Pryce'as taip pat pabrėžė procedūrų, ypač pasienio procedūrų, reformų ir supaprastinimo svarbą. 

„Išnaudokite skaitmeninių duomenų srautų potencialą. Skaitmeninimas yra labai svarbus ir turi daug elementų. Turi būti skaidrumas ir matomumas. Turėtų būti įmanoma atsekti ir sekti. Skaitmeninimas taip pat reiškia, kad dokumentų tvarkymas turėtų tapti praeities dalyku, atveriant kelią sudėtingesniam ir ekonomiškesniam, mažesnius sunkvežimių krovinius sujungiant į didesnius ir efektyvesnius traukinių krovinius“, – tęsė ji. 

Ji dar kartą patvirtino Pasaulio banko pasirengimą remti vyriausybes siekiant išlaisvinti visą Vidurio koridoriaus potencialą. 

„Tačiau žinome, kad vien tik vyriausybės ir Pasaulio bankas negali to sėkmingai įgyvendinti. Norint įgyvendinti šią didelę idėją, reikia aktyvaus daugelio veikėjų, įskaitant privatų sektorių ir kitus plėtros partnerius, dalyvavimo. Norėdami užpildyti infrastruktūros atotrūkį ir pagerinti paslaugų teikimą, turime sutelkti privatų kapitalą ir patirtį“, – sakė ji. 

Dabartiniai iššūkiai

Pasaulio banko vyresnysis transporto ekonomistas Viktoras Aragonésas pasidalijo tyrimo detalėmis. „Dėl tyrimo mes tikrai važiavome į laukus, aplankėme uostus, geležinkelius, įvairius žmones, įvairias suinteresuotas šalis, atlikome apklausas, interviu“, – sakė jis. 

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad Vidurinis koridorius susiduria su didelėmis problemomis.

„Yra problemų dėl kainų. Jie [koridoriaus naudotojai] jaučia, kad trūksta skaidrumo, o kainos gali būti didelės ir kintančios. Laikas pereiti koridorių taip pat gali būti labai įvairus. Kai kuriais atvejais tai gali vykti labai greitai, tačiau siuntėjams labai svarbu, kad kirtimo laikas būtų nuspėjamas ir patikimas“, – sakė Aragonésas. 

Kita svarbi išvada yra ta, kad šie iššūkiai kyla ne tiek dėl infrastruktūros trūkumų, kiek dėl riedmenų trūkumo ir geležinkelių bei uostų sąsajos problemų. 

„Daugelis problemų kyla ne dėl infrastruktūros ar naujų geležinkelių tiesimo. Manau, kad yra daug galimybių ištaisyti šias kliūtis sutelkiant dėmesį į koridoriaus veiklos efektyvumą“, – pridūrė jis. 

Viena iš svarbiausių sričių, kurias reikia tobulinti, yra koridorių koordinavimas, kuris, pasak Aragonéso, yra „sudėtingesnis“, nes dalyvauja keli geležinkeliai, uostai, laivybos linija ir muitinės agentūros iš kiekvienos šalies. Šis sudėtingumas rodo, kad būtina skubiai sustiprinti įvairių susijusių suinteresuotųjų šalių koordinavimą.

Kita svarbi sritis – Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas. 

„Didžiulė koridoriaus problema yra ta, kad skaitmeninės raidos lygis koridoriuje yra skirtingas. Kai kuriais atvejais kai kurie operatoriai naudoja popierių. Kiti naudoja naujausią platformą. Reikia stengtis iš tikrųjų pasinaudoti informacinėmis technologijomis, skatinančiomis informacijos judėjimą nuo galo iki galo“, – sakė jis. 

Be veiklos efektyvumo didinimo, reikia didelių investicijų. Neseniai atliktame tyrime Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) padarė išvadą, kad TITR plėtrai reikia investuoti beveik 18.5 milijardo eurų (20 milijardų JAV dolerių). 

Prekybos komponentas

Palyginti su ankstesniais tarptautinių institucijų atliktais tyrimais, Pasaulio banko tyrimas apima prekybos komponentą, sakė Aragonésas.

„Tai puiki savybė, nes ji leidžia ne tik nustatyti transporto kliūtis. (...) Įtraukus prekybą, galime pamatyti, kaip koridoriaus tobulinimas paveiks vietos ekonomiką ir kaip paįvairins šalių prekybos dinamiką. Taigi tai svarbu, nes tai leidžia iš tikrųjų pereiti ne tik į transportą, bet ir į regioninę plėtrą“, – sakė jis. 

Remiantis tyrimu, nuo 2021 iki 2022 m. prekybos koridoriuje apimtis išaugo 10 %, daugiausia dėl regioninių ir tarpžemyninių prekybos modelių pokyčių. 

2021 m. prekyba iš Kazachstano, Gruzijos ir Azerbaidžano sudarė maždaug du trečdalius Vidurio koridoriaus apimties. Ši prekybos apimtis 2022 m. padvigubėjo dėl karo Ukrainoje, dėl kurio išaugo prekybos srautai, ypač energetikos ir technologijų prekėmis, nes Rusijai įvestos sankcijos paskatino dalį šios prekybos diversifikuoti.  

„Prekybos apyvarta Kazachstane ir Gruzijoje išaugo maždaug 45 proc., Azerbaidžane – 72 proc., palyginti su 2022–2019 m. Daugiau nei pusę eksporto iš regiono padidėjimo teko ES“, – rašoma tyrime. 

Vidurinio koridoriaus plėtros strategija 

Susirinkusiems virtualiai kreipdamasis į susirinkusiuosius, Kazachstano susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento direktorius Saparas Bektassovas antrino kolegoms, pabrėždamas būtinybę trumpinti pristatymo laiką koridoriuje, skatinti skaitmenines technologijas ir nustatyti stabilius tarifus sukuriant viena paslauga.

Pasak Kazachstano transporto ministerijos, apdorojimo ir transportavimo laikas maršrute sutrumpėjo nuo 38–53 dienų iki 19–23 dienų. Siekiama sutrumpinti pristatymo laiką iki 14-18 dienų, iš kurių tranzito per Kazachstaną laiką planuojama sutrumpinti iki penkių dienų.

Jis pasiūlė Vidurio koridoriaus strategiją plėtoti iki 2040 m. 

„Valstybiniu lygiu penkerių metų planus nustatome atsižvelgdami į rinkos poreikius ir problemas. Atsižvelgiant į didelį transporto potencialą, jungiantį Vidurinės Azijos ir Juodosios jūros šalis per Kaukazo regioną su patekimu į Europą, turime imtis vienalaikių ir tarpusavyje susijusių priemonių tarp šalių“, – sakė viceministras. 

Jis pabrėžė, kad transporto koridoriai yra svarbus pasaulinio konkurencingumo veiksnys. 

„Manome, kad būtina sukurti TITR standartus, kurie būtų kokybės garantija visiems koridoriaus naudotojams. Šie standartai galėtų orientuotis į fiksuotus prekių tranzito laikus per kiekvienos šalies teritoriją koridoriumi, užtikrinti krovinių saugumą ir išsaugojimą, vieną paslaugą, konkurencingus tarifus“, – sakė Bektassovas. 

Azerbaidžano vizija

Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rahmanas Hummatovas sakė, kad per pastaruosius du mėnesius TITR iš Kinijos buvo išsiųsta 13 blokinių traukinių.

„Dėl priemonių, kurių buvo imtasi, laikas šiems konteineriams nukeliauti į Gruzijos uostus buvo tik 12 dienų. Tiesiog informacijai, kol tai užtruktų maždaug 40–50 dienų“, – pridūrė jis. 

Jis pažymėjo, kad TITR „įgavo naują pagreitį ir tapo strategine arterija, kuri tarnauja ne tik ekonominiams interesams, bet ir taikai bei gerovei regione“.

„Turime tvirtus ketinimus ir tvirtą politinę valią remti koridoriaus plėtrą, kad maksimaliai padidintume jo potencialą ir tarnautume kaip patikima grandis Eurazijoje. Mūsų integruotuose planuose – tarptautinių tranzito koridorių stiprinimas, sienos kirtimo procedūrų harmonizavimas, procesų sinchronizavimas, jūrų operacijų efektyvumo užtikrinimas, vieningų pasaulinių tranzito dokumentų taikymas ir, žinoma, skaitmeninimas“, – sakė jis. 

Tolimesnės studijos

Aragonésas sakė, kad Pasaulio bankas taip pat tirs kitą atšaką, einantį per Uzbekistaną ir Turkmėnistaną, pasiekusią Turkemnbashii uostą, kad perplauktų Kaspijos jūrą ir pasiektų Baku.

„Pažiūrėsime ir į Turkiją. Šiuo metu aptariame tik tai, ką laikome Vidurinio koridoriaus šerdimi, tai yra Azerbaidžanas, Gruzija ir Kazachstanas. Tačiau kitame etape geografinė aprėptis bus išplėsta, įtraukiant Turkiją, kuri taip pat tampa svarbia žaidėja“, – sakė Aragonésas.

Pasaulio bankas neseniai paskelbė, kad pradės išsamų Kaspijos jūros lygio tyrimą, kuris taip pat turės įtakos uostų darbui Viduriniame koridoriuje. 

Pasidalinkite šiuo straipsniu: