ES ruošiasi netekti dviejų klimato kaitos lyderių

Fransas Timmermansas (nuotraukoje), yra Europos Komisijos narys, atsakingas už klimato ir aplinkos politiką kandidatuoti Nyderlandų nacionaliniuose rinkimuose. Jei pasiseks, jam gali tekti palikti pareigas ES jau kitą mėnesį.

Tai kainuotų ES lyderio poziciją tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos ir politikui, kuris iki šiol ėmėsi griežčiausių Europos priemonių, kad sumažintų planetos atšilimo emisijas.

„Per pastaruosius trejus metus pasiekėme tai, ko nepasiekėme prieš 10 ar 15 metų įstatymų ir teisės aktų atžvilgiu“, – apie ES darbo rezultatus Timmermanso valdymo metais sakė ES žaliųjų įstatymų leidėjas Michaelas Blossas.

Kai kurie ES pareigūnai nerimauja dėl Timmermanso, buvusio Nyderlandų užsienio reikalų ministro, praradimo likus mėnesiams iki šių metų JT derybų dėl klimato kaitos lapkritį.

COP28 konferencijoje pagrindinės šalių užduotys yra įvertinti, kiek jos atsilieka nuo pastangų pažaboti klimato kaitą – ir tada susitarti dėl plano eiti į vėžes.

Pastarosios derybos dėl klimato davė mažai pažangos. G20 ministrai šį savaitgalį susitarti nepavyko pažaboti iškastinį kurą. At derybas prieš COP28 birželį šalys ištisas dienas kovojo dėl susitikimo darbotvarkės.

Kai COP derybos stringa, politiniai sunkiasvoriai, tokie kaip Timmermansas, įsikiša ir sudaro sandorius. Praėjusių metų COP27 viršūnių susitikime Timmermansas paskelbė apie ES ar apsisuktų ir galiausiai paremti fondą, kurio reikalauja pažeidžiamos šalys, kad būtų pašalinta spiraliai didėjanti klimato kaitos daroma žala.

reklama

Šis žingsnis buvo nesuderinamas su JAV ir sulaukė pykčio iš kai kurių ES šalių, kurios manė, kad tai davė per daug. Galiausiai buvo sudarytas sandoris ir susitarta dėl fondo.

„Jis buvo šis politinis gyvūnas, rizikuojantis, žinodamas, kad draskys plunksnas, bet darė tai ir pasakė: „Na, gerai, dabar kaltink mane“, – apie Timmermanso vaidmenį kovą sakė vienas buvęs aukštas ES Komisijos klimato pareigūnas. derybos.

„Tai paliks didelę skylę“, – pridūrė jie. Komisija nepasakė, kaip Timmermansas būtų pakeistas – pertvarkant esamus komisarus ar nauju kandidatu iš Nyderlandų.

ANTRAS NUOLAIDIMAS

Sekmadienį (liepos 23 d.) įvykę Ispanijos rinkimai suteikė dar vieną potencialų slopintuvą Europos ugniai kovojant su klimato kaita.

Ispanijos klimato ministrė Teresa Ribera šaliai atstovavo COP derybose nuo 2018 m., o prieš tai – nuo ​​2008 iki 2011 m.

„Ji suteikia daug patikimumo“, – sako Linda Kalcher, Strateginių perspektyvų ekspertų grupės įkūrėja.

Riberos vaidmuo prie Ispanijos žaliosios darbotvarkės vairo yra rimtas po to, kai sekmadienį įvykę pirmalaikiai rinkimai baigėsi aklaviete.

Tikėtina, kad konservatyvi Liaudies partija pirmą kartą bandys suformuoti vyriausybę, tačiau kartu su kraštutinių dešiniųjų Vox vis dar neturi daugumos ir gali sunkiai rasti kitų partnerių. Tai palieka atviras duris kitai centro kairės vyriausybei, kurioje dalyvauja Riberos valdančioji socialistų partija, arba, galbūt, nauji rinkimai.

Žinomas dėl savo tvirtų santykių su Lotynų Amerikos delegatais – Ispanija paskutinę minutę surengė 2019 m. COP konferenciją, kai protestai Santjage paliko nesėkmę planuojamai šeimininkei Čilei – Ribera padėjo ES pastangoms ieškoti kompromisų tarp besivystančių šalių ir kitų didžiųjų ekonomikų.

„Ji tikrai geri santykiai, labai gerbiama“, – sakė Kalcheris ir pridūrė, kad jei Ribera pasitrauktų, „tai pareikalaus daugiau pastangų iš visų kitų“.

BĖDAS NAMUOSE

Galimas dviejų klimato sunkumų praradimas kyla, kai pačios ES žalioji darbotvarkė susiduria su pasipriešinimu – net ir rekordinėmis karščio bangomis bei laukiniai ugniai siautėti visoje Europoje.

Nuo 2019 m. ES pasiūlė – vadovaudamasi Timmermanso gairėmis – ir vėliau įstatymais priėmė daugiau nei tuziną politikos krypčių, siekdama nukreipti Europą į nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2050 m.

Neseniai kovoti Dėl įstatymo, kuriuo siekiama atkurti pažeistas ekosistemas, apetitas mažėja. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė sustabdyti naujų žaliųjų įstatymų priėmimą, o šalys, įskaitant Italiją, to nori laistyti žemyn kiti.

ES nori iki kitų metų ES rinkimų priimti dar bent dvi žaliąsias politikos kryptis – gamtos įstatymą ir elektros rinkos reformas.

Ispanija, kurios dabartinė vyriausybė paprastai remia ambicingą ES klimato politiką, pirmininkauja ES rotaciniu būdu ir pirmininkaus ES šalių deryboms dėl visų naujų įstatymų iki 2024 m.

Madrido Carlos III universiteto politologas Pablo Simonas teigė, kad Ispanijos vyriausybės poslinkis į dešinę gali kainuoti ES vienai iš jos valstybių narių, labiausiai remiančių kovą su klimato kaita.

„Jei Ispanija atsitrauks arba tiesiog nesistums į priekį, kurso pokyčiai gali turėti didelį poveikį – tai tikrai gali paveikti visą ES aplinkosaugos darbotvarkę“, – sakė jis.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: