Europa turėtų paspartinti „Vidurio koridoriaus“ įgyvendinimą

Šiomis dienomis Azerbaidžane lankosi Kazachstano prezidentas. Abi Kaspijos jūros regiono valstybės stiprina ne tik politinį bendradarbiavimą, bet ir transporto ryšius, o tai ypač svarbu Europai vykstant karui Ukrainoje ir proiranietiškų hutų išpuoliams prieš Europos laivus Raudonojoje jūroje.

Rusijai pradėjus karinę agresiją Ukrainoje, nutrūko tradiciniai transporto ryšiai, jungiantys Aziją su ES šalimis. Be to, husių išpuoliai Raudonojoje jūroje labai paveikė importą ir eksportą iš Europos.

Nuo 2023 metų lapkričio iki gruodžio dėl husių kovotojų išpuolių pasaulinė prekyba sumažėjo beveik 1.5 proc. Situacija pablogėjo 2024 metų sausį, kai Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai pradėjo karinę operaciją Jemene. Laivų tranzitas Sueco kanalu, palyginti su 30 m. sausio mėn., sumažėjo 2023 proc.

Tai lėmė didelį laivybos kainų augimą pasaulyje. Ekonomistai apskaičiavo, kad dabartiniai tiekimo sutrikimai visoje Raudonojoje jūroje turėjo didesnį poveikį laivybai nei COVID-19 pandemija.

Dėl transporto sunkumų itin sparčiai kyla prekių kainos, o tai smogia į paprastų europiečių kišenes, kurių pasipiktinimas kelia nerimą biurokratams Briuselyje, ypač prieš lemiamus Europos Parlamento rinkimus.

Kaip alternatyva Europos Sąjungai, Trans-Kaspijos tarptautinis transporto maršrutas arba Vidurio koridorius turi didelį potencialą.

Idėja apie „Nauja Šilko kelias» skirtas prekėms iš Kinijos greitai nugabenti iš Kazachstano į Kaspijos jūros pakrantę. Toliau prekės į Europos Sąjungą pasiekė per Azerbaidžaną ir Gruziją. Visa tai planuojama aptarti Baku per Kazachstano prezidento K.Tokajevo pokalbius su kolega prezidentu I.Alijevu.

reklama

Transporto ekspertų teigimu, transporto srautas šiuo koridoriumi išaugo 86 proc. ir pasiekė 2.8 mln. tonų, palyginti su 1.5 mln.

Todėl Kazachstanas ir Azerbaidžanas tampa svarbiais transporto mazgais tarp Azijos ir Europos. Tačiau abi valstybės turi ir savos naudos iš projekto įgyvendinimo.

Pavyzdžiui, Kazachstanas gali siųsti savo naftą, uraną ir kviečius į Europą. Ypatinga plėtra teikiama šviesolaidinio ryšio linijos tiesimo Kaspijos jūros dugne projektui. Savo ruožtu Baku taip pat svarbu išplėsti Vidurinio koridoriaus pajėgumus ir nutiesti optinę liniją palei Kaspijos jūros dugną.

Pažymėtina, kad Kazachstanas yra svarbus Baku partneris Vidurinėje Azijoje. Kazachstane įregistruota per 900 įmonių, kuriose dalyvauja Azerbaidžano kapitalas, daugiausia veikiančių prekybos ir tarpininkavimo, kelių ir kapitalinės statybos, perdirbimo ir logistikos srityse.

Savo ruožtu Azerbaidžane veikia apie 150 Kazachstano įmonių, veikiančių pramonės, žemės ūkio, prekybos, paslaugų, statybos ir transporto srityse.

Suprasdama alternatyvių transporto maršrutų plėtros svarbą, Europos Sąjunga šių metų sausio 29–30 dienomis Briuselyje surengė pirmąjį Investuotojų forumą, kuris buvo „Global Gateway“ iniciatyvos dėl transporto jungčių tarp ES ir Centrinės Azijos dalis.

ES sostinėje Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis paskelbė, kad Europos ir tarptautinės finansų institucijos įsipareigojo investuoti 10 milijardų eurų (apie 10.8 milijardo JAV dolerių) į tvarių transporto jungčių Centrinėje Azijoje plėtrą.

Vidurinio koridoriaus plėtros poveikį pajus ir kitos Vidurinės Azijos valstybės, neturinčios prieigos prie jūros, tačiau suinteresuotos plėsti prekybą su Europa.

Taigi Uzbekistanas ir Turkmėnistanas, skirtingai nei Kazachstanas, neturi geležinkelių ryšių su Kinija. Pekino pasiūlytas Kinijos-Kirgizijos-Uzbekistano geležinkelio projektas ekspertų vertinamas kaip labai brangus ir sudėtingas, atsižvelgiant į kalnuotą regiono reljefą bei didelę politinę riziką.

Atsižvelgiant į šį veiksnį, ilgalaikėje perspektyvoje Kazachstanas turės pagrindinės tranzitinės teritorijos Vidurinėje Azijoje statusą, o Azerbaidžanas turėtų išlaikyti reikiamą potencialą stiprinti „Vidurinį koridorių“.

Baku ir Astanos dvišaliai santykiai įgauna strateginio bendradarbiavimo pobūdį, atsižvelgiant į perspektyvių transporto jungčių veiksnį, taip pat į tiurkų valstybių politinę sąjungą.

Šiame kontekste ekspertai mano, kad Europos Sąjunga turi greitai ir ryžtingai didinti investicijas į „Vidurinį koridorių“, žinoma, jei Briuselis norėtų išlaikyti savo geopolitinę padėtį Centrinėje Azijoje.

Pasidalinkite šiuo straipsniu: