ES ir Azerbaidžano santykių nagrinėjimas prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą

On D.Briuselyje vyks šeštasis ES ir Rytų partnerystės (Rytų partnerystės) šalių vadovų viršūnių susitikimas – pirmasis oficialus bloko ir jo rytinių narių viršūnių susitikimas nuo 15 m. Nuo 2017 m. EaP prieš dvylika metų – rašo Vasifas Huseynovas

 Azerbaidžanui artėjantis susitikimas bus pirmasis viršūnių susitikimas po lemiamos šalies pergalės prieš Armėniją 44 dienas trukusiame Karabacho kare (27 m. rugsėjo 10 d. – lapkričio 2020 d.), atkūrusiame šalies teritorinį vientisumą. Taip pat tai bus svarbi proga pasikalbėti apie būsimus šalies santykius su ES ir, ko gero, naujos pagrindų sutarties projektą, dėl kurio šalys derasi keletą metų.

2010 m. ES pasiūlė naujo tipo teisinę bazę Rytų partnerystės šalims, ty Asociacijos susitarimą (AA). Azerbaidžano vyriausybė, nors iš pradžių pradėjo derybas su ES dėl AA, 2013 m. nusprendė nepritarti, kritikuodama, kad pasiūlymas orientuotas į ES. Baku pareiškė nepritariantis bet kokiam susitarimui, kuris gali pažeisti strateginį ir lygiateisį jo santykių su ES pobūdį. Vietoj AA Azerbaidžano vyriausybė pasiūlė dvi alternatyvias sistemas, kurios, kaip manoma, būtų geriau suderintos su Azerbaidžano interesais ir tikslais. Pirmoji Baku iniciatyva – Strateginės modernizavimo partnerystė (SMP), pasiūlyta 2013 m., ji nebūtų teisiškai įpareigojanti (priešingai nei AA), išsaugotų 1996 m. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) kaip teisinį santykių pagrindą, politiškai neįpareigoja. prieštaringus klausimus ir aiškiai paminėjo Azerbaidžano teritorinį vientisumą, susijusį su Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktu.

Nors ES atmetė DĮR, bet pademonstravo palankesnį toną antrajam pasiūlymui – Strateginės partnerystės susitarimui, kurį Azerbaidžano vyriausybė inicijavo 2015 m. Rygoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. 2016 m. lapkričio mėn. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) gavo valstybių narių mandatą deryboms ES Taryboje ir kitų metų vasarį šalys pradėjo derybas. 2019 metų balandį Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamadyarovas pareiškė, kad jau susitarta dėl daugiau nei 90 procentų ES ir Azerbaidžano susitarimo teksto.

2019 metų pabaigoje Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas atskleidė, kad ginčų šaltinis derybose dėl naujo dokumento yra susijęs su ES lūkesčiais dėl Azerbaidžano įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir siūlomomis reguliacijomis dėl eksportuojamų gamtinių dujų kainos. Azerbaidžanas. „Atėjo laikas tokiai narystei [PPO], nes šiandien mūsų eksporto pagrindas yra nafta ir dujos“, – sakė prezidentas Alijevas. Kalbėdamas apie energijos kainas, jis atskleidė, kad Azerbaidžanui siūloma parduoti dujas eksportui vidaus kainomis – tai Baku nepriimtina, nes Azerbaidžano piliečiams gamtinės dujos tiekiamos už mažesnę kainą.

Nepaisant šių iššūkių derybose, šalys nepasidavė ir siekia susitarti artimiausiu metu. Visapusis ES ir Azerbaidžano ekonominis bendradarbiavimas, ypač energetikos srityje, buvo pagrindinė šalių motyvacija užbaigti derybų procesą. ES turi didžiausią dalį (daugiau nei 40 proc.) bendroje Azerbaidžano prekyboje, yra didžiausia investuotoja tiek į naftos, tiek į ne naftos sektorių šalyje. Savo ruožtu Azerbaidžanas vaidina vis svarbesnį vaidmenį Europos energetiniam saugumui. Pietų Kaukazo respublika tiekia apie 5 % ES naftos paklausos ir pirmą kartą nuo praėjusių metų eksportuoja dujas į Europos rinką.

2020 m. gruodį Azerbaidžanas pradėjo eksportuoti dujas į Europą per Pietų dujų koridorių (SGC) – projektą, kurio vertė siekia 33 mlrd. Nors Azerbaidžano dujų dalis bendrame ES dujų importe nesiekia 2 proc., kai kurioms narėms Azerbaidžano dujos pakeistų žaidimą. Pavyzdžiui, Bulgarija galės patenkinti iki 33 % viso savo dujų poreikio per SGC dujotiekį, kai bus baigta jungtis su Graikija. Kita vertus, sėkmingai pasibaigus deryboms dėl Turkmėnistano dalyvavimo projekte šio dujotiekio reikšmė Europos energetiniam saugumui gerokai padidėtų.

reklama

„Nuo šių metų sausio iki spalio 31 d. Azerbaidžanas šiuo maršrutu per 14 mėnesių tiekė daugiau nei 10 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų. Dujos buvo tiektos Turkijai, Gruzijai, Italijai, Graikijai ir Bulgarijai“, – sakė Prezidentas Alijevas. į VIII pasaulinį Baku forumą 2021 m. lapkritį. „Kalbant apie šalis, į kurias tiekiamos Azerbaidžano dujos, nėra nei dujų, nei kainų krizės, nei užšalimo. Tai dar kartą parodo, kad Pietinis dujų koridorius yra svarbus energetinio saugumo ir Visa Europa“, – pridūrė jis.

Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimas atveria naujas galimybes Azerbaidžano ir ES santykiams. Per visą savo bendradarbiavimą su regionu ES buvo iššūkis parengti požiūrį, priimtiną ir Baku, ir Jerevanui. Jerevanas reikalavo ES pabrėžti apsisprendimo principą okupuotų Azerbaidžano teritorijų atžvilgiu, o Baku ragino Briuselį Azerbaidžano teritorinį vientisumą traktuoti taip, kaip tai daroma su kitais teritoriniais konfliktais kaimynystėje. Praėjusiais metais įvykęs okupuotų Azerbaidžano teritorijų išlaisvinimas ir praėjusį mėnesį prasidėjusios derybos dėl Armėnijos ir Azerbaidžano sienų delimitavimo ir demarkacijos, greičiausiai sukurs palankesnes politines sąlygas ES bendradarbiauti su regiono šalimis.

Tačiau, siekdama efektyviai išnaudoti pokario situacijos sukurtas galimybes, ES turi vienodai traktuoti regiono šalis ir atsižvelgti į joms rūpimus klausimus savo politikoje regiono atžvilgiu. Pavyzdžiui, šią vasarą Azerbaidžane Briuselis buvo plačiai kritikuojamas po to, kai buvo paskelbtas pagalbos paketas Rytų partnerystės šalims. Nepaisydama Azerbaidžano poreikių išminuoti ir atkurti visiškai sunaikintą Karabacho regioną, ES skyrė daug mažiau pagalbos Azerbaidžanui (mažiau nei 200 mln. eurų) nei Gruzijai (3.9 mlrd. eurų) ir Armėnijai (2.6 mlrd. eurų). ES nesugebėjo įtikinamai paaiškinti šio neatitikimo, dėl kurio kilo klausimų dėl tikrojo investicijų paketo pobūdžio ir tikslų bei neigiamo poveikio ES įvaizdžiui tarp azerbaidžaniečių.

Artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, nors neaišku, ar Baku ir Briuselis gali užbaigti derybas dėl naujojo pagrindų susitarimo ir jį pasirašyti per viršūnių susitikimą, dvišalės ekonominės obligacijos ir Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimas sukuria palankesnes sąlygas. sąlygas Azerbaidžano ir Europos Sąjungos santykiams plėtoti.

Dr. Vasif Huseynov yra Tarptautinių santykių analizės centro (AIR centro) Baku, Azerbaidžane, vyresnysis patarėjas

Pasidalinkite šiuo straipsniu: